Vilniaus valdžia pirmąsyk neišdavė leidimo „Vilniaus fejerijai“: organizatoriai prabilo apie žlugdymą

Festivalio rengėjų teigimu, tai prilygsta tradicinio festivalio sužlugdymui, nors šių metų renginys turėjo sugrįžti su visiškai nauja koncepcija – jo metu nutarta atsisakyti vien tik garso efektus turinčių pirotechnikos gaminių ir planuota surinkti reikšmingą paramą kariaujančiai Ukrainai palaikyti.

Penkioliktasis muzikinių fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“, kurį per renginio istoriją jau aplankė maždaug ketvirtis milijono žiūrovų, turėjo įvykti rugsėjo 30 dieną Vingio parke.

Nors per visą festivalio istoriją nebuvo nė vienų metų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišduotų leidimo šio festivalio organizavimui, o per tą laiką nesikeitė nei įstatymai, nei profesionaliai pirotechnikai taikomi reikalavimai, nei paties renginio scenarijus, šiemet Savivaldybės administracija priėmė sprendimą staiga nutraukti vieno didžiausių sostinės renginių tradiciją, rašoma organizatorių išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Labai gaila, tačiau neigiamas Vilniaus m. savivaldybės administracijos atsakymas paremtas ne teisiniais argumentais, faktais ir įstatymais, o realybės neatitinkančia informacija ir nepagrįstomis prielaidomis.

Vertiname tai kaip sprendimą, kuriuo iš esmės yra žlugdomas ne tik ilgametes tradicijas turintis renginys, bet ir 31 metus dirbanti įmonė, kuri paprasčiausiai stumiama į bankrotą“, – teigia Ovidijus Barkauskas, festivalį „Vilniaus fejerija“ organizuojančios bendrovės „Blikas“ vadovas.

Pasak O.Barkausko, ypač liūdina tai, kad dėl tokio sprendimo nepavyks įgyvendinti vieno pagrindinių šių metų festivalio tikslų – surinkti reikšmingą paramą kariaujančiai Ukrainai. Šių metų festivalio idėją palaikė ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Šių metų festivalis „Vilniaus fejerija“ turėjo sugrįžti su visiškai nauja koncepcija – nutarta festivalį skirti Ukrainos palaikymo temai, naudoti renginyje daugiau tylesnės pirotechnikos ir visiškai atsisakyti vien tik garso efektus turinčių pirotechnikos gaminių. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, Lietuvoje gyvenančius karo pabėgėlius ir gyventojų susirūpinimą dėl fejerverkų keliamo streso gyvūnams.

„Festivalis turėjo sugrįžti kaip šventė žmonėms, remiantiems Ukrainą, suburti, matėme jį kaip renginį, kuriuo galime aktyvuoti naują paramos Ukrainai bangą. Nuspręsta tarptautiniame festivalyje dalyvausiančių profesionalių pirotechnikų komandų iš užsienio pasirodymuose naudoti Ukrainos muziką, įtraukti į programą privalomą tylesnių pirotechnikos efektų naudojimą, o renginio kulminacijoje žiūrovai turėjo išvysti pirotechnikos efektų saulę, kuri nušvinta Ukrainos vėliavos spalvomis.

Be to, priėmėme sprendimą 5 EUR nuo kiekvieno parduoto festivalio bilieto skirti kariaujančios Ukrainos paramai. Už surinktą paramą planavome pirkti reikalingiausią įrangą bei priemones Nacionalinės Ukrainos gvardijos dalinio „Spartanas” antrojo bataliono universaliajai grupei – visi sprendimai jau buvo priimti, kontaktai užmegzti, paruošiamieji darbai pradėti – buvo derinamos detalės“, – apgailestauja O.Barkauskas ir pridūrė, kad festivalį kasmet aplankydavo apie 10 tūkst. žiūrovų, tad tokiu atveju renginio metu būtų surinkta 50 tūkst. EUR parama.

Pasak „Vilniaus fejeriją“ organizuojančios įmonės vadovo, profesionali pirotechnika ir jos efektai yra naudojami šventėse, renginiuose ir kino pramonėje daugelyje pasaulio šalių. Tuo tarpu tarptautiniai festivaliai, kuriuose savo meistriškumą ir menines programas pristato pirotechnikos profesionalai, ir toliau vyksta ne tik ES šalyse – Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Maltoje, bet ir Kanadoje, Australijoje ir kitur. Švęsdamos savo nepriklausomybę šių metų liepos 4-ąją, stulbinantį fejerverką savo piliečiams padovanojo ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

„Bliko“ vadovas pažymi, kad įvairūs pirotechnikos efektai su muzikiniais intarpais renginyje būtų naudojami iki pusės valandos, o tai nedaug skirtųsi nuo įprastų koncertų, kuriuose taip pat naudojama profesionali pirotechnika.

O.Barkauskas taip pat akcentuoja, kad kalbant apie pirotechnikos taršą ir neigiamą poveikį, dažnai yra manipuliuojama informacija, naudojami teiginiai, kurie pirotechnikos efektus prilygina didžiuliam blogiui, nors tai dažniausiai yra tik gerokai sutirštintos prielaidos ar spekuliacijos.

„Kad ir toks teiginys, kad nuo fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai – tai yra manipuliacija. Mūsų renginiuose pirotechnikos gaminius naudoja tik licencijuoti profesionalai, tad renginiai žiūrovui yra visiškai saugūs“, – sako jis.

O.Barkauskas taip pat pabrėžia, kad fejerverkų tarša, palyginti su kitais taršos šaltiniais, yra mažareikšmė, trumpalaikė ir koncentruota dideliame aukštyje, tad pristatyti tai kaip didžiulį taršos šaltinį yra mažų mažiausiai neteisinga.

„Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimą nepritarti festivalio organizavimui vertiname kaip labai netikėtą ir stebinantį, tuo labiau kad Vilniuje, Vingio parke, ir toliau vyksta dideli koncertai, kuriuose taip pat naudojami profesionalūs pirotechnikos gaminiai. Nei poveikiu aplinkai, nei garso lygiu mūsų organizuojamas renginys iš jų neišsiskirtų, priešingai – buvome numatę priemones, kuriomis šių metų festivalyje turėjo būti įgyvendinti dideli pokyčiai, siekėme prisitaikyti ir suderinti renginyje visus interesus“, – teigia O.Barkauskas.

Valdas Benkunskas: „Manipuliacijomis netikime“

Savo feisbuko paskyroje apie sprendimo neišduoti leidimo „Vilniaus fejerijai“ priežastis pasisakė pats Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Organizatorių pareiškimus apie paramą Ukrainai jis pavadino manipuliacijomis.

„Šiandien žiniasklaidos priemonėse pasirodė „Vilniaus fejerijos“ organizatorių skundai dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neišduoti leidimo renginiui, neva skirtam remti Ukrainą. Iš tikrųjų čia viskas apie tą patį „seną, gerą“ fejerverkų festivalį.

Pasižiūrėkim į faktus – 14 metų organizuojant komercinį festivalį, užnugaryje stovėjo renginį palaikantys politikai, advokataujantys, kad tai yra nepamainomas kultūros renginys. Visuomenė natūraliai pradėjo piktintis, kad 6 valandos fejerverkų pleškinimo kenkia aplinkai, gyvūnų gerovei, vaikų ir senjorų sveikatai. Be to, vyksta karas Ukrainoje, todėl tiek karo pabėgėlius, tiek jautresnius žmones trikdo triukšmas.

Koks veiksmų planas? Sugalvojama, kad galima pamanipuliuoti Ukrainos korta ir prisidengus paramos renginio statusu bandoma tą visuomenės balsą nutildyti.

Manipuliacijoms netikime. Leidimo „Vilniaus fejerijai“ neišdavėme ir neplanuojame išduoti dėl kelių labai aiškių priežasčių:

1. Karo pabėgėlių emocinė sveikata – pernai renginio metu kilo didelis pasipiktinimas dėl sukelto bereikalingo streso žmonėms, ką tik išgyvenusiems karo baisumus. Karo Ukraina dar nelaimėjo, todėl nelabai kas pasikeitė.

2. Oro tarša – masiškai šaudant fejerverkus oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms.

3. Praktiškai nepertraukiamas, 6 val. trunkantis triukšmas, kuris daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Be to, nuo fejerverkų garso kenčia gyvūnai – patiria stresą, blaškosi, sutrinka orientacija erdvėje.

4. Vilniaus miestas jau N metų yra atsisakęs fejerverkų savo organizuojamose miesto šventėse, festivaliuose. Kitaip tariant, savo pavyzdžiu jau keli metai rodo požiūrio kryptį ir siunčia aiškų signalą, kad tokie festivaliai mieste nebus galimi.

5. Argumentas „o per koncertus tai juk pašaudo fejerverkų“ yra silpnas, nes yra esminis skirtumas tarp momentinio ir masiško fejerverkų šaudymo. Kelios sekundės vs. kelios valandos. Tikiu, kad kai pasikeis nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys skirtingų kategorijų fejerverkų prekybą ir naudojimą, turėsime diskusiją ir apie minimalių pirotechnikos priemonių naudojimo perspektyvą.

Suprantu, kad pelno užsidirbti siekiantiems organizatoriams atrodo, kad tai yra nereikšmingi argumentai ar nepagrįstos prielaidos. Mums tai atrodo kaip teisingas žingsnis, atliepiantis šiuolaikinio modernaus miesto viziją, ir siekis atstovauti gyventojų interesus.

Ir pabaigai. Tam, kad Ukrainos klausimu nebūtų manipuliuojama, kviečiu visus šiandien paimti telefonus ir paskambinti numeriu 1482 arba paaukoti bet kuriai iš šių paramos organizacijų: „Blue/Yellow“, „1K fondas“, „Stiprūs kartu“. Tam nereikia jokių fejerverkų“, – rašė V.Benkunskas.

Portalui 15min atsiųstame komentare meras teigė, kad „ pernai prieš festivalį vyko protestas, kuriuo akcentuota fejerverkų triukšmo keliama žala nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams, tačiau organizatoriai į tai neatsižvelgė.“

Pasak V.Benkunsko, „Vilniaus fejerijos“ organizatorių prašymą išduoti leidimą šiam renginiui nagrinėjo Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Renginių derinimo komisija.

„Ji vertino pateiktus argumentus ir aplinkybes dėl festivalio organizavimo. Komisijos posėdyje dalyvavo ir organizatorių atstovai, kurie teigė, jog dėl festivalio buvo bendrauta su Ukrainos ambasada ir ukrainiečių organizacijų atstovais Lietuvoje, tačiau negalėjo pateikti aiškaus jų pritarimo planuojamam renginiui įrodymo.

Atsisakydama išduoti leidimą renginiui, Vilniaus miesto savivaldybė UAB „Blikas“ nurodė ne tik daromos psichologinės žalos pabėgėliams iš karo siaubiamos Ukrainos aspektą, tačiau ir argumentus dėl triukšmo bei oro taršos.

Atsakingos valstybės institucijos – tarp jų ir Aplinkos apsaugos agentūra – yra nurodžiusios, kad šaudant fejerverkus, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, sieros dioksidu, azoto oksidu ir anglies monoksidu reikšmingai padidėja. Oro taršos padariniai gali būti jaučiami ir gana toli nuo taršos šaltinio, nes teršalai, priklausomai nuo oro sąlygų, gali keliauti didelius atstumus. „Vilniaus fejerijos“ organizatoriai Vilniaus savivaldybei nenurodė jokių galimų oro taršą mažinančių priemonių.

Be to, renginio metu būtų sukeltas praktiškai nepertraukiamas 6 val. trunkantis triukšmas, kuris daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Taip pat nuo fejerverkų garso kenčia gyvūnai – patiria stresą, blaškosi, sutrinka orientacija erdvėje. Organizatoriai taip pat negalėjo garantuoti, kad renginio metu nebus naudojami triukšmingesni nei leidime prašoma fejerverkai.

Vilniaus savivaldybei atsisakius fejerverkų savo organizuojamuose renginiuose dėl neigiamos įtakos aplinkai, oro kokybei ir žmonių sveikatai, „Vilniaus fejerija“ liko vienintelis tokio tipo renginys, kuriame ilgą laiką šaudomi fejerverkai. Miesto organizuojamuose renginiuose fejerverkus pakeitė šviesų instaliacijos, lazerių, šviesų, dronų pasirodymai“, – rašoma V.Benkunsko komentare portalui 15min.

Pernai vyko protestas

Žmonės.lt primena, kad 2022-aisiais prieš „Vilniaus fejeriją“ buvo surengtas organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir Lietuvos žaliųjų partijos protestas. Anot jų, ši pramoga teršia aplinką, gąsdina gyvūnus.

„Žaliųjų“ pirmininkė Ieva Budraitė sakė, kad šia iniciatyva Lietuvos miestai taip pat raginami ne tik kalbėti apie draudimus, bet ir juos įteisinti.

„Tikimės, kad ši protesto akcija įkvėps ir kitus miestus ne tik kalbėti apie fejerverkų atsisakymą, bet ir įtvirtinti šį sprendimą teisiškai“, – teigė politikė.

Pasak aplinkosaugininkų, esant nepalankioms oro sąlygoms, teršalų koncentracija tuomet išauga nuo kelių iki dešimties kartų, o kai kuriais atvejais oro užterštumas lieka didelis dar kelias valandas.

„Atliekos, likusios nuo fejerverkų pakuočių, yra tik iš dalies perdirbamos. Gyvūnai – tiek naminiai, tiek gyvenantys miestų, priemiesčių parkuose, miškuose – taip pat labai kenčia nuo fejerverkų keliamo triukšmo ir taršos“, – BNS anksčiau nurodžiusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė ragina žmones atsisakyti fejerverkų ir „pademonstruoti empatiją“ tiek gyvūnams, tiek žmonėms, kenčiantiems nuo šios pramogos keliamo triukšmo.

„Kadangi fejerverkų festivalis vyks gamtiškai ypač turtingame sostinės parke, neišvengiamai bus paveikti ten gyvenantys laukiniai gyvūnai. Nerimauti teks ir naminių augintinių savininkams. Sprogimo garsai gąsdina Lietuvoje apsistojusius karo pabėgėlius iš Ukrainos“, – teigė ji.

Vis dėlto tąkart leidimas „Vilniaus fejerijai“ buvo išduotas, tačiau sostinės savivaldybė pabrėžė, kad renginio nerems.