Vilniui teks nukelti Salomėjos Nėries paminklą: „Šis sprendimas mums nėra lengvas“

Apskundė anūkė

Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė kartu su Lietuvos meno kūrėjų asociacija į Regionų administracinį teismą kreipėsi praėjusių metų rugsėjį. Prašyta atšaukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rugpjūtį priimtą sprendimą, kuriuo nurodoma Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti S.Nėries paminklą Vilniuje.

Pareiškėjos teigė, jog šis sprendimas turi įtakos tiek turtinėms, tiek neturtinėms jų teisėms, juo užkertamas kelias viešai propaguoti poetę ir jos vardo žinomumą naudojant menines priemones, poetės skulptūras, portretus, taip pažeidžiant teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma cenzūra.

Vis dėlto teismai poetės anūkei nebuvo palankūs – ji pralaimėjo Vilniaus apylinkės teisme, šio teismo sprendimą galioti paliko ir Klaipėdos apygardos teismas.

Netenkino nei prokurorų, nei teismo sprendimai

Kaip teigiama Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, pareiškėjai pateikė skundus prašydami panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimus „dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.

Į prokurorus buvo kreiptasi po to, kai „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu dėl viešojo objekto pašalinimo nusprendė, kad viešasis objektas – Salomėjos Nėries paminklas Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybėje, turi būti pašalintas“.

Vilniaus apygardos prokuratūra ir Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimus į skundus, nurodė, kad su skundais nesutinka.

„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. spalio 22 d. nutarimo panaikinimo ir atmetė pareiškėjų skundus dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo panaikinimo. (…)

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjų nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu sukeliamų teisinių pasekmių patenka į viešojo intereso sritį, ir motyvavo sprendimą, kad, nors šiuo sprendimu sukeliamos teisinės pasekmės ir patenka į viešojo intereso reguliavimo sritį, tačiau, nenustačius teisės aktų pažeidimo, nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.

Teismas nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Spręs savivaldybė

Po šio teismo sprendimo galvas sukti teks Vilniaus miesto savivaldybei.

Kaip 15min sakė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė, „savivaldybei sulaukus teismo sprendimo dėl Salomėjos Nėries paminklo, artimiausiu metu teks priimti sprendimą dėl jo iškėlimo iš dabartinės vietos ir perkėlimo ten, kur skulptūra galėtų būti eksponuojama muziejiniame kontekste“.

„Tokį kelią numato ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateikta išvada, įpareigojanti elgtis vadovaujantis Draudimo propaguoti totalitarinius režimus komisijos pateiktomis rekomendacijomis savivaldybei.

Turime pripažinti – šis sprendimas mums nėra lengvas. Vilnius jau pervadino Salomėjos Nėries vardo mokyklą ir gatvę. Negalime šios skulptūros lyginti, pavyzdžiui, su jau nukeltu Petro Cvirkos paminklu – skirtingas ne tik mastelis, bet ir meninė išraiška. Tačiau tiek Genocido centro, tiek teismo nutartys yra aiškios, o mūsų pareiga – jas vykdyti.

Tikime, kad, iškėlus paminklą, bus rasta tinkamiausia vieta, kurioje ši skulptūra nebus tiesiog pašalinta iš atminties, o taps edukaciniu objektu – istorijos liudininke, kviečiančia mąstyti, o ne garbinti. Dėl vietos, į kurią galėtume perkelti paminklą, tarsimės su Rašytojų sąjunga, skulptūros autoriaus ir poetės artimaisiais“, – teigė K.Gogelienė.

Turime pripažinti – šis sprendimas mums nėra lengvas. Negalime šios skulptūros lyginti, pavyzdžiui, su jau nukeltu Petro Cvirkos paminklu – skirtingas ne tik mastelis, bet ir meninė išraiška.

Salomėjos Nėries paminklą-biustą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas, architektai Gediminas Baravykas ir Gytis Ramunis. Jis pastatytas 1974 m.

„Veikė okupacinėse-politinėse struktūrose“

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S.Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Pernai rugpjūčio pradžioje komisija paskelbė, kad Vilniuje šalia Vyčio gimnazijos esantis Salomėjos Nėries biustas turėtų būti nukeltas kaip propaguojantis totalitarinį režimą ir jo ideologiją.

Komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad poetė su Vilniumi buvo mažai susijusi, o jai skirtas paminklas šalia tuometinės S.Nėries mokyklos 1974 metais pastatytas remiantis ideologiniais, o ne kūrybiniais motyvais.

„Po ilgų diskusijų sutarėme vieningai, kad Salomėja Nėris ir Vilnius yra mažai susiję ir jokia paaiškinamoji lenta neatstos to, ką reiškia paminklas, todėl jis turėtų būti nukeltas“, – BNS tuomet sakė V.Karčiauskas.

S.Nėris 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

S.Nėries gatvės Vilniuje neliko pernai rugpjūtį – po gyventojų balsavimo nuspręsta ją pervadinti Vėtrungių gatve.

S.Nėries gimnazija vardą pakeitė 2024 metų gegužę – ji pervadinta Vyčio vardu.