Vilniuje atidarytas A.Galdiko muziejus: verslininkas A.Jurskis kviečia meną pažinti per patyrimą
Vilniuje duris atvėrė nauja kultūros erdvė – žymaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko muziejus. Tai pirmoji ir vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima išvysti vertingiausius skirtingo laikotarpio Adomo Galdiko kūrinius. Arklių g. įsikūrusiame muziejuje lankytojai kviečiami su autoriaus kūryba susipažinti netradiciniu būdu – patyriminių edukacijų metu.
Kūryboje atrado dalelę savęs
Adomas Galdikas yra vienas žymiausių ir novatoriškiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių dailininkų, laikomas modernaus lietuviško peizažo pradininku, sujungusiu liaudies meną su moderniomis stilistinėmis kryptimis. Naujai įsikūrusiame Adomo Galdiko muziejuje saugoma daugiau nei 260 dailininko kūrinių, dalis – dar niekur neeksponuoti. Tai didžiausia privati A.Galdiko darbų kolekcija Lietuvoje, priklausanti muziejaus įkūrėjui, kolekcininkui Arnui Jurskiui.
„Pradėjus domėtis Adomo Galdiko kūryba ir biografija mane pirmiausia sužavėjo šio dailininko asmenybė – jo darbštumas, atsidavimas kūrybai, nepasitenkinimas vidutiniu rezultatu, tobulybės siekimas. Tame atradau dalelę savęs, todėl pradėjau tikslingai ieškoti šio autoriaus kūrinių – surinkome didžiausią privačią Adomo Galdiko darbų kolekciją ir šiandien turime galimybę ja pasidalinti su visuomene, tai svarbiausias mūsų tikslas.
Nors Adomas Galdikas yra laikomas vienu žymiausių Lietuvos dailininkų po M.K.Čiurlionio, tai pirmasis muziejus šalyje, kviečiantis atrasti ir deramai įvertinti šio autoriaus kūrybą“, – apie tai, kaip kilo idėja įkurti muziejų pasakoja kolekcionierius Arnas Jurskis.
Tinkamai neįvertintas
Pasak muziejaus kuratorės, menotyrininkės Ievos Kuzminskaitės-Staigienės, Adomas Galdikas galėtų būti laikomas tikslingiausiu ir autentišku M.K.Čiurlionio mitopoetinio pasaulio, lietuviškosios abstrakcijos tęsėju, visgi ilgą laiką šis dailininkas buvo menotyrininkų nustumtas nuošalėje.
„Tarpukariu Galdiko tapybą mažai kas suprato, aukštai įvertino tik Europos meno kritikai. Sovietmečiu autorius kūryba buvo ignoruojama. Nepaisant to, Adomą Galdiką galima vadinti produktyviausiu lietuvių menininku, visą gyvenimą užsiėmusiu tik kūrybine veikla be jokių pertraukų. Kūręs iki pat mirties autorius paliko daugiau nei 4000 kūrinių, kuriuose atsispindi skirtingos stilistinės kryptys ir jas jungianti ta pati gija – gilus simbolizmas, nacionalinės idėjos, nuolat atsikartojantys liaudies meno įvaizdžiai. Džiugu, kad muziejui pavyko surinkti žymiausius kūrinius, kurie nuo šiol bus prieinami Lietuvos visuomenei“, – Adomo Galdiko kūrybos kelią pristato menotyrininkė.
Šiandien muziejuje eksponuojamoje parodoje „Žvelgiu į peizažą...“ galima pamatyti visų stilistinių etapų Adomo Galdiko peizažų – nuo ankstyvųjų neoromantinių, realistinių, simbolistinių iki lyrinės abstrakcijos, kurtos emigracijoje – parodoje eksponuojami vertingi Freiburgo laiko bei ypatingai reti Paryžiaus laikotarpio paveikslai. Parodoje galima išvysti ir žymųjį „Žydo Barucho portretą“, įvertintą brangiausiu aukcione įsigytu Adomo Galdiko kūriniu Lietuvoje.
Ne tik pamatyti, bet ir pajausti
Adomo Galdiko muziejuje žymiausius autoriaus darbus galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti.
„Muziejus įsikūręs Vilniaus senamiestyje, unikalaus grožio istoriniame pastate, tad tiek autoriaus kūryba, tiek pati vieta prašėsi nestandartinio sprendimo Adomo Galdiko kūrybai pažinti. Muziejuje vykdomos patyriminės edukacijos, kurių metu sujungiama meno teorija ir emocija. Patyriminius užsiėmimus lydi gamtos garsai, aromaterapija, leidžiantys čia ir dabar pasinerti į menininko pasaulėžiūrą, giliau suvokti jo kūrybą. Lankytojai su dailininko biografija susipažįsta stebėdami unikalią archyvinę medžiagą. Siekėme sukurti atmosferą, kuri leidžia atsikvėpti nuo kasdienės rutinos ir stebint meno kūrinius pasinerti į savo vidines emocijas“, – apie unikalią muziejaus koncepciją pasakoja įkūrėjas Arnas Jurskis.
Adomo Galdiko muziejus įsikūręs Vilniuje, Arklių g. esančiame istoriniame pastate, kuriame nuo XIX a. II pusės gyveno Romerių giminė. Prieš įkuriant muziejų čia buvo Muzikos ir meno bibliotekos filialas. Atliekant pastato remontą pastatas restauruotas, išsaugant autentiškus stiuko lipdinius, atidengti ir konservuoti XIX a. freskų fragmentai, išsaugoti Jovitos Dovydėnienės kurti vitražai.
Muziejuje apsilankyti galima iš anksto užsiregistravus ir susitarus dėl laiko I-VI mažomis grupelėmis iki 5 asmenų. Siekiant užtikrinti lygias galimybes apsilankyti muziejuje, edukacijos socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms yra vykdomos pro bono principu – dėl papildomos informacijos teirautis info@galdikomuziejus.lt.
+2