Vilniuje – atsisveikinimas su legendine primabalerina Leokadija Aškelovičiūte-Razmiene

Apie tai sekmadienį visuomenei pranešė žinomas teatrologas Helmutas Šabasevičius: „Šį rytą, 9 valandą 20 minučių, užgeso legendinė Lietuvos baleto Aurora – L.Aškelovičiūtė (1939–2024) – scenoje spindėjusi nuo 1959 iki 1987 metų – beveik trečdalį šimtmečio link artėjančios mūsų profesionalaus baleto meno istorijos. Nuoširdi užuojauta šeimai, baleto bendruomenei, žiūrovams, kurie dar prisimena jos įkvepiantį, sparnus skleidžiantį šokį.“

Kaip anksčiau rašė 15min, atsisveikinti su menininke galima Vilniaus laidomo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22) antradienį (spalio 1 d.) 16–21 val. ir trečiadienį (spalio 2 d.) 9–14.30 val.

Ji bus laidojama šeimos kapavietėje sostinės Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.

L.Aškelovičiūtė-Razmienė gimė 1939 m. balandžio 30 d. Naujasėdžiuose. 1959 m. ji baigė A.Vaganovos choreografijos mokyklą Leningrade. 1959–1987 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto solistė, 1989–1999 m. dirbo repetitore. 2001 m. Vilniuje įkūrė Baleto institutą. Gastroliavo Vokietijoje, Bulgarijoje, Egipte, Sirijoje, Libijoje, Graikijoje, Italijoje, Mongolijoje.

Žymesni vaidmenys: Silvija, Svanilda (L. Delibes’o Silvija 1961 ir Kopelija 1980), Esmeralda (C. Pugni Paryžiaus katedra 1962), Frigija (A. Chačaturiano Spartakas 1964), Kitri (L. Minkaus Don Kichotas 1968), Žizel (A. Ch. Adamo Žizel 1970), Džuljeta (S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 1977), Odeta‑Odilija (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1974); vaidmenys lietuvių kompozitorių baletuose: Jūratė (J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis 1965), Betė, Giedrė (A. Rekašiaus Gęstantis kryžius 1966, Aistros 1971), Kastė (J. Juzeliūno Ant marių kranto 1975), Eglė (E. Balsio Eglė žalčių karalienė 1976).

Apie L.Aškelovičiūtę sukurtas televizijos filmas Šoka Leokadija Aškelovičiūtė (1983 m., režisierius Vytenis Pauliukaitis). 1999 m. ji apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl L.Aškelovičiūtės-Razmienės mirties.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, velionė buvo „šokio elegancijos simbolis, talentinga pedagogė, baleto meno sklaidai Lietuvoje visą gyvenimą pašventusi asmenybė“.

„Taip prisiminsime iškilią baleto primadoną, su kurios vardu visuomet siesime ryškų indėlį į Lietuvos kultūrą ir mūsų šalies vardo garsinimą užsienyje“, – Prezidentūros išplatintoje užuojautoje teigė šalies vadovas.

Užuojautą taip pat pareiškė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Netekome iškirtinai talentingos legendinės balerinos, sukūrusios daug ryškių vaidmenų. Išties didelė netektis kultūros bendruomenei ir jos kūrybos gerbėjams. Nuoširdžiai užjaučiu juos, šeimą, artimuosius ir kolegas“, – teigiama V.Čmilytės-Nielsen pranešime.