Vilniuje – didžiausias „Solo Ansamblio“ karjeros koncertas: tūkstantinę minią užbūrė poetiškas reivas

„Solo Ansamblio“ koncertas Vilniuje / Martyno Vitėno nuotr.
„Solo Ansamblio“ koncertas Vilniuje / Martyno Vitėno nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Jau daugiau nei mėnesį iš klausomiausių šalies muzikos topų neišlipantis „Solo Ansamblis“ surengė įspūdingą pasaulinio lygio koncertą didžiausioje Vilniaus arenoje. Naujojo albumo „Scenos“ kūriniai ir visų mėgstami laiko patikrinti hitai nuo pat pradžių sukėlė ant kojų daugiau nei 7 tūkstančius grupės gerbėjų, iki šiol besidalinančių savo įspūdžiais. Nors per daugiau nei 2 valandas keturi vaikinai, kaip paprastai, neištarė ne žodžio tarp kūrinių, didžiulėje erdvėje tvyrojo intymaus nuoširdumo atmosfera. Po finalinių „Neturėjom dainos“ akordų kvartetas ilgai dėkojo visiems susirinkusiems už tokią beprotišką energiją.

Tai buvo „poezijos reivo vienybė“ (taiklus muzikos apžvalgininkės Emilijos Visockaitės apibūdinimas), kurios taip ilgai laukė senoji ir pagaliau gavo jaunoji melomanų karta. Kaip emocingai rašo viena gerbėjų internete: „Net ne muzika grojo – kažkas grojo mus. Taip, čia įvyko kažkas. Čia buvo istorija. Čia buvo momentas. Čia buvom mes.“ Beveik 30 metų gyvenome be „Foje“, atsirado daugybė įdomių atlikėjų, tačiau sostas vis dar tuščias. Atrodo, šiame koncerte charizmatiškasis „Solo Ansamblis“ pateikė rimtą paraišką užimti šią poziciją.

„Solo Ansamblis“
„Solo Ansamblis“ / Martyno Vitėno nuotr.

Nors publika nerimavo, kad stovimų bilietų visiems neužteko, įpusėjus koncertui sėdinčių beveik nebeliko ir arena virto didžiausia šokių aikštele mieste. Grupės gerbėjai, labiau pripratę prie tamsos ir dūmų, šįkart buvo priblokšti spalvomis ir efektais.

Didžiulė erdvė suteikė galimybes sukurti įsimenantį šou: Arvydo Buinausko ir Pauliaus Malinausko asimetriška scenografija ir šviesų režisūra, „įstriži“ veidrodinės scenos atspindžiai, įvairių formatų ekranai, virš žiūrovų galvų kabantis šermukšnio modelis, tiesioginė po salę skraidančio drono transliacija, filmavimas termovizoriumi, kukli, bet gerai matoma Ukrainos vėliava. Kiekvienam kūriniui skirtingas vizualizacijos sukūrė „Scenų“ etapo vizualinį identitetą formuojantis meno vadovas Rapolas Vosylius, vienas prekinio ženklo „labàdienà” įkūrėjų.

Maždaug prieš 10 metų „Solo Ansamblis“ pradėjo kelionę link kol kas didžiausio karjeros iššūkio. Muzikantai visada ėjo savo keliu, nepasidavė skersvėjams ir nuolat kėlė kokybės kartelę aukštyn. Nuo pirmųjų koncertų mažuose klubuose iki vienos populiariausių Lietuvos muzikos grupių. Nuo pačių išleisto debiuto „Roboxai“ iki naujausio albumo „Scenos“, kurį pristato įrašų kompanija „Artoffact Records“ iš Kanados. Beje, mažu tiražu išleistas „Roboxai“ vinilas jau tapo melomanų medžiojama vertybe – už jį prašoma triženklės sumos.

„Solo Ansamblis“
„Solo Ansamblis“ / Martyno Vitėno nuotr.

Pastaraisiais metais „Solo Ansablis“ dirbo su kitais kūrėjais, išleido keletą singlų, minialbumų bei remiksų, o pernai buvo išrinkti M.A.M.A Metų elektroninės muzikos grupe. Neseniai „Roboxai“ tapo Platininiu albumu (daugiau nei 4 mln. perklausų), o 2020-taisiais pasirodęs „Olos“ – Deimantiniu (daugiau nei 6 mln. perklausų). Ką tik išleisto albumo „Scenos“ dainos perklausytos jau daugiau nei milijoną kartų, o jų vaizdo klipai, ypač „Meilės Mašina“, susilaukė ypatingo publikos dėmesio.

„Solo Ansamblis“
„Solo Ansamblis“ / Martyno Vitėno nuotr.

Deja, prieš 5 metus pandemija užkirto kelią pilnavertei Lietuvos muzikos kolektyvo sklaidai užsienyje ir viską tenka kurti iš naujo. Prieš pat albumo pristatymą Vilniuje „Solo Ansamblis“ naujas kompozicijas „apšildė“ koncertuose Varšuvoje ir Berlyne, netrukus keliaus į Taliną, o birželio 12 d. kviečia į VU Botanikos sodo Vingio skyrių Vilniuje, kur surengs pasirodymą po atviru dangumi.