Vilniuje – disidento Antano Terlecko laidotuvės: amžinojo poilsio atgulė šalia žmonos Elenos

15 val. A.Terlecko karstas išvežtas iš laidojimo rūmų „Ritualas” į Vilniaus miesto Rokantiškių kapines.

Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas, lydimas savo bendražygių, bičiulių ir artimųjų, amžinojo poilsio atgulė šalia savo žmonos Elenos.

Iškilmingose A.Terlecko laidotuvėse dalyvavo ir pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

Fotogalerija:

Šeštadienį Vilniuje paskutinį kartą tarti „sudie“ vienam iš žymiausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių rinkosi artimieji, bičiuliai ir buvę bendražygiai. Atsisveikinti atvyko ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Nuo pat ryto į Vilniaus laidojimo rūmus „Ritualas” pradėjo plūsti A.Terlecko artimieji, bičiuliai ir jį pažinoję asmenys. Visų jų rankose – balti gėlių žiedai.

Atiduoti pagarbą anapilin iškeliavusiam Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui buvo galima visą šeštadienį iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 15 val.

Pasirinko simbolinę datą išeiti

A.Terleckas mirė vasario 16-ąją. Vyrui buvo 95-eri.

„Jono Basanavičiaus pavyzdžiu, sulaukęs gražiausios vasario dienos, naktį mirė Antanas Terleckas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ apie netektį ketvirtadienį parašė A.Terleckas.

A.Terleckas gimė 1928 metų vasario 9 dieną Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje.

Pirmą kartą jis suimtas 1945 metų vasarą, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau neradus jokių įrodymų, paleistas.

Pokariu A.Terleckas Vilniaus universitete finansininko specialybę.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimo, sovietmečiu jis su kalbininkais ir studentais lituanistais važinėjo po pietryčių Lietuvą, lietuvių gyventas Baltarusijos dalis, vežė ten lietuviškų leidinių ir vadovėlių.

„A.Terlecko patriotizmas, nesitaikymas su sovietine okupacija ir ryžtingas būdas atkreipė į jį KGB dėmesį. 1957 metų pabaigoje bute buvo padaryta krata, o jis pats suimtas“, – teigiama pranešime.

A.Terlecko byla susieta su kelių kitų žmonių bylomis, jie kaltinti pogrindinės organizacijos sukūrimu. Sovietų Lietuvos aukščiausiasis teismas A. Terlecką nuteisė ketveriems metams lagerio, bausmę jis atliko Taišetlage, Irkutsko srityje.

Būdamas 36 metų, A.Terleckas įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Baigdamas studijas, buvo išlaikęs 31 egzaminą ir programą įvykdė, bet diplomo negavo, jo diplominis darbas neįtiko politiškai.

Bene svarbiausias A.Terlecko kūrinys buvo Lietuvos laisvės lygos įkūrimas 1978 metais, minint 38-ąsias okupacijos metines.

Pogrindinės organizacijos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

1979 metais Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“. Jį pasirašė 35 lietuviai, šeši latviai, keturi estai, parėmė Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kt.

Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione.

Memorandumo tekstas paskelbtas per užsienio radijo stotis, publikuojamas pogrindžio leidiniuose.

Pabaltijiečių memorandumas sulaukė didelio atgarsio pasaulyje – 1983 metų sausio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

1979 metų spalio mėnesį A. Terleckas vėl buvo suimtas, nuteistas ir aštuonerius metus kalėjo Rusijoje.

1987 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą jis greitai vėl įsitraukė į visuomeninę ir disidentinę veiklą. Jo vadovaujama Laisvės lyga rengė protestus ir mitingus prieš sovietų valdžią, garsiausias iš jų – 1987 metų rugpjūčio 23 dieną vyko prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, A.Terleckas ir jo vadovaujama lyga oponavo Lietuvos komunistų partijai, o neretai ir Sąjūdžio politikai.

1989 metais Laisvės lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Su Sąjūdžio pagalba surinkta daugiau kaip milijonas parašų.

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A.Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politinius įvykius, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, 2000 metais buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą.

Už savo veiklą A.Terleckas apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.

2013 metais Seimas jam skyrė Laisvės premiją.