Vilniuje – knygos „Įtariamas Padegimas“ pristatymas: režisierių sveikino teatro bičiuliai

„Pakantumas, nusileidimas kitam nėra silpnumas, nereiškia savęs atsisakymo. Man teatras – tai magiškas psichoterapijos seansas“, – yra sakęs „uždegti“ kitą, įkvėpti gebantis G.Padegimas.

Renginyje dalyvavo knygos autorė teatrologė E.Markevičiūtė, knygos herojus – režisierius G.Padegimas. Taip pat – solistas Jurgis Jarašius, aktorius, režisierius Povilas Jatkevičius, aktorė Nijolė Narmontaitė. Renginį moderavo LTMKM direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė ir LTMKM teatro skyriaus vyriausias muziejininkas.

„Padegimo pavardė labai taikliai nusako jo asmenybę, kuriai būdinga ryški charizma, ugningas temperamentas, liepsninga oratorystė. Šios savybės bei daugelyje spaudinių mirganti antraštė „įtariamas padegimas“ nulėmė ir knygos pavadinimą. Šis posakis jau seniai virto anekdotu, kurį tiek jis, tiek aktoriai mielai pasitelkia interpretuodami vis kitas „padegimo“ versijas. Beliko tik įvardinti juo knygą“, – pasakoja knygos autorė.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus žodžiais tariant, nepastebėti, koks išskirtinis G.Padegimo režisūros braižas, koks savitas mąstymo, matymo, girdėjimo būdas, kokia patraukli vertybinė pozicija, būtų labai nesąžininga visos kultūros atžvilgiu.

Knygoje pateikiama G.Padegimo įvairiakryptės veiklos mozaika, atskleidžiamas režisieriaus originalumas ir unikalumas bendrame teatro kontekste. Atskaitos tašku pasirinktas jo kūrybinės veiklos 50-metis, apimantis ne tik spektaklių režisūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, bet ir organizacinę, visuomeninę, pedagoginę bei dramaturgo patirtį.

Remiamasi kai kuriomis recenzijomis, aktorių įspūdžiais, prisiminimais, spektaklių, pastatytų užsienyje vertinimais, paties kūrėjo įžvalgomis. „Tekstai pateikiami tiek chronologiškai, tiek pabrėžiant ryškiausius periodus, spektaklius, išpažįstamus prioritetus. Žinoma, ši mozaika tik fragmentiškai atspindi visą milžinišką kūrėjo įdirbį“, – teigia E.Markevičiūtė.

Įvairiuose Lietuvos ir užsienio (Austrijos, Norvegijos, Latvijos, Danijos) teatruose G.Padegimas režisavo daugiau kaip 120 spektaklių. Daugiau nei pusšimtį spektaklių pastatė pagal lietuvių rašytojų pjeses. Tačiau, kaip rašo knygos autorė, „čia svarbus ne skaičius, o sceninis modelis, kurį išreiškia jų dermė, visiškai nesusijusi su oficialiu vadovavimu teatrui“.

Vienas svarbiausių G.Padegimo režisūros ypatumų – unikalus scenos erdvės pojūtis. G.Padegimas – pripažintas scenų ir netradicinės erdvės įvaldymo pionerius. O esmingiausias jo režisūros bruožas – humanistinės koncepcijos paieška „Režisieriaus idealizmas turi misionieriškumo atšvaitų – jis jaučia pareigą dvasiškai pakylėti žiūrovus, nukreipti juos pozityvių paieškų linkme. Padegimas renkasi autorius, kurie išsamiai atveria žmogaus prigimtį, kartu su herojais skatina mąstyti, ieškoti dvasinio atgimimo“, – pastebi E.Markevičiūtė.

Viename interviu Rūtai Oginskaitei režisierius pabrėžė, kad teatras turi būti kaip draugas, kaip giminė: „Jeigu gyvenime bendravimo vis mažiau, jeigu jis funkcionalesnis, tai teatras turėtų tą trūkumą kompensuoti“.

Kristina Siurbytė, Kauno muzikos teatro solistė, kalbėjo: „Svarbiausia Padegimo savybė, mano manymu, yra žmoniškumas! Daugeliui tai atrodo nesvarbu, atseit, geras žmogus – ne profesija. Man asmeniškai gerumas yra labai svarbi mūsų profesijos dalis“.

Režisierius stengiasi vadovautis tokia patarle: „jei turi ką gera žmogui pasakyti, pasakyk, nes be tavęs to niekas nepasakys; jei turi ką bloga žmogui pasakyti – nutylėk, antraip būsi banalus, nes iki tavęs jau tūkstantis pasakė ir po tavęs tūkstantis pasakys“. Anot jo, pakantumas, nusileidimas kitam nėra silpnumas, nereiškia savęs atsisakymo. „Man teatras – tai magiškas psichoterapijos seansas“, – tvirtina G.Padegimas.

G.Padegimo kūryba ir visuomeninė veikla įvertinta daugeliu apdovanojimų, tarp kurių Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Juozo Keliuočio literatūrine premija (2012), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2022), Auksinis scenos kryžius (2023).

Kartu renginyje pristatyta kita Elvyros Markevičiūtės knyga lietuvių ir prancūzų kalbomis „Jacques Toja – gražiosios iliuzijos ambasadorius“, aptariama jos sąsaja su G.Padegimo kūrybai skirtu leidiniu. Renginys vyko Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus senajame pastate – Mažuosiuose Radvilų rūmuose.