Vilniuje koncertuosiantys „Gogol Bordello“: mūsų muzika – lyg psichoterapija
Pirmadienio vakarą Vilniuje koncertą surengsiantys triukšmingieji „Gogol Bordello“ Lietuvoje jau spėjo susikurti ištikimų gerbėjų ratą. O ir pats grupės vokalistas Eugene Hutzas atskleidė – artėjančio koncerto jis itin laukia, nes čia juos visuomet pasitinka ypatingai pašėlusi publika.
„Publikai mes atiduodame labai daug – o jie savo jėgas atiduoda mums. Tai, kas vyksta mūsų koncertuose nėra vien muzika, tai – psichoterapija. O mes – tarsi keliaujantys menininkai, psichoterapeutai“, – kalbėjo jis. Apie kūrybą, pomėgį vynui, gyvenimą koncertiniuose turuose ir draugystę su popdievaite Madonna Žmonės.lt kalbėjosi su „Gogol Bordello“ lyderiu Eugene Hutzu.
Ar laukiate koncerto Vilniuje?
Taip, labai laukiu. Vilniuje mus kiekvieną kartą pasitinka nuostabi publika.
Ar koncerto metu galime tikėtis staigmenų?
Nuoširdžiai kalbant, kiekvieną kartą lankantis „Gogol bordello“ koncerte – jūs būsite nustebinti. Mes garsėjame savo kokybe, tačiau visų kortų tikrai neatversiu.
Lietuvoje lankėtes jau ne kartą. Galbūt jau spėjote išmokti lietuviškų frazių?Ar netgi čia suradote draugų?
Mes čia praleidome per mažai laiko, kad turėtume kažką iš šių dalykų. Tačiau man visada įdomi kiekvieno regiono, kuriame lankomės, kultūrinė, meninė pusė. Visada atrandu kažką naujo.
Kokios reakcijos dažniausiai tikitės iš savo publikos?
Mes nieko nesitikime, mes puikiai žinome, kas įvyks. Klausimas, tik iki kokio laipsnio tos nevaldomos šelionės išsirutulios. Publikai mes atiduodame labai daug – o jie savo jėgas atiduoda mums. Tai, kas vyksta mūsų koncertuose nėra vien muzika, tai – psichoterapija. O mes – tarsi keliaujantys menininkai, psichoterapeutai.
„Gogol bordello“ ant scenos sukuria nevaldomo vakarėlio atmosferą. O ar nulipęs nuo scenos mėgstate vakarėlius?
Tai yra didžiausias stereotipas apie mus. Jeigu klausiate ar aš mėgstu vakarėlius, kuriuose žmonės stoviniuoja, geria ir šneka nesąmones – ne, į tokius vakarėlius aš nevaikštau. Jeigu klausiate apie žmogaus kūrybingumo ir dvasingumo įprasminimą ir jo šventimą – taip, toks vakarėlis kaip tik man.
Ar kada nors esate ant scenos lipęs išgėręs?
Tai dar vienas stereotipas. Aš nesu alkoholikas, niekada juo nebuvau ir niekada nebūsiu. Draugai mane vadina vyno snobu. Vynas yra mano gėrimas ir aš tikrai mėgstu juo pasimėgauti. Kartais, prieš grojant, aš išgeriu butelį vyno, bet net ir tuomet, kai nekoncertuoju – vakarais mėgstu juo pasimėgauti.
Dažnai išvykstate į muzikinius turus. Ar nesunku gyventi „ant ratų“?
Mano gyvenimas su grupe išvykus į koncertinį turą mažai kuo skiriasi nuo mano gyvenimo namuose. Nėra nieko, ko keliaudamas negalėčiau daryti, ką darau namuose. Kurti aš galiu ir kelyje. Turbūt didžiausias skirtumas yra tas, kad kelyje mes grojame, bendraujame, būname ekstravertais, o grįžus namo aš tampu intravertu ir tada daugelis apie mane nežino nieko.
Jūsų muzika – chaotiška. Ar jūs gyvenime irgi esate toks, kaip jūsų muzika?
Jeigu mano muzika jums atrodo chaotiška – paklausykite iš naujo. Pagalvokite – juk žmonės su tokia energija ir brutalumo prieskoniu skamba visiškai suderintai. Joje nėra jokio chaoso.
Iš kur semiatės įkvėpimo?
Tai labai abstraktus klausimas. O kas manęs neįkvepia? Tiesiog, atsikėlęs ryte, dar prieš gerdamas kavą aš jau turiu idėjų, kurias vėliau imuosi įgyvendinti. Kūryba niekada nesustoja. Apskritai aš esu naktinė pelėda. Aš esu rašytojas ir naktimis rašau.
Ar jūs ir grupės nariai esate draugai tik scenoje, ar ir gyvenime?
Mes nuolatos susitinkame. Visi gyvename Niujorke ir didelė mūsų grupės dalis yra draugystė, tarpusavio ryšys. Žinoma, kiekvienas iš mūsų esame pergyvenę skirtingas gyvenimo fazes. Prieš penkerius metus mes visi gyvenome skirtingose šalyse ir susitikdavome tik turo metu. Tačiau mes pasiilgome Niujorko, o Niujorkas pasiilgo mūsų. Šis miestas mums suteikia daugybę galimybių. Mano ir grupės narių asmenybės – dvejopos. Mes esame ir ekstravertiški, ir intravertiški.
Tai yra labai neįprastas asmenybių tipas ir turbūt dėl to mes taip gerai sutariame. Kol mes esame kelyje – nebūname užsidarę, daug bendraujame, atiduodame visas jėgas, o po trijų savaičių, grįžę namo mes nebenorime būti dėmesio centre ir man tai labai patinka. Tuomet aš visiškai nebegalvoju apie žinomumą, būvimą po padidinamuoju stiklu ir visą kitą mėšlą. Manau, kad šie dalykai kenkia žmonių asmenybėms ir kūrybingumui.
Ne paslaptis, kad jūs ir popkaralienė Madonna – draugai. Kokia ji yra?
Ji yra labai energinga moteris, labai protinga, kūrybinga. Puikiai išmananti visus popkultūros mechanizmus. Su ja yra labai smagu dirbti. Mes kartu sukūrėme filmą ir palaikome tarpusavio ryšį. Jeigu su „Gogol bordello“ grojame Niujorke ir Madonna tuo metu svečiuojasi šiame mieste – ji ateina mūsų pasiklausyti, vėliau mes nueiname su ja į vakarėlį. Bet ar kartu su ja skrendame slidinėti Alpėse – ne. Manau, kad žmonės susitinka neatsitiktinai. Jie kažko vienas iš kito išmoksta ir tuomet kiekvienas iš jų turi gyventi toliau.