Vilniuje – „Lapo“ jubiliejus: kviestiniai svečiai mėgavosi „Grybo sapno“ įkvėptais patiekalais

Leidyklos pasveikinti susirinko būrys Lietuvos meno atstovų, į leidyklą grįžtantys autoriai bei 10 – ties metų kelionėje lydėję literatūros, meno ir pasaulio pramogų atstovai.

„Leidyba man – labai azartiška ir juntamą poveikį visuomenės intelektualinei raidai daranti veikla,“ – sakė leidyklos įkūrėja Ūla ir pasidalino įžvalgomis, paremtomis Europos leidėjų federacijos statistika: „Leidyklos veikia kaip rizikos kapitalo fondai: iš dešimties knygų viena išlaiko leidyklą, atperka investicijas ir uždirba pelną, dvi – padengia nuostolius, o septynios – juos patiria. Visgi, esu įsitikinusi, kad yra daugybė idėjų, vertų virsti knygomis, net jei jos ir netaptų perkamiausiomis. Todėl džiaugiuosi, kad mūsų veiklą palaiko vis daugiau mecenatų.“

Vakarėlio metų sveikinimo kalbas sakė ir pagrindiniai bei pirmieji leidyklos autoriai – nacionalinių premijų laureatai Marija Drėmaitė ir Audrius Ambrasas. Vakarėlio metu buvo paminėta ir dienos metu įvykusi audiovizualinės instaliacijos „Pasimatymas su aštuonkoju“ premjera, kurią kūrė rašytoja ir menininkė Gabija Grušaitė. Šis meno kūrinys buvo tarsi dovana leidyklos dešimtmečiui paminėti.

Vakarėlis vyko restorano „Nineteen18“ patalpose. Restorano šefas Andrius Kubilius su savo komanda svečiams serviravo pagal G.Grušaitės romaną „Grybo sapnas“ paruoštus užkandžius („turtingų žmonių hashbrowns“ ir kitus knygoje minimus patiekalus).

„Lapas“ 10-mečio proga – „Pasimatymas su aštuonkoju“

Vakarėlio metu instaliacijos kūrybos komanda – video dalies autorius Ronaldas Buožis, prodiuseris Justas Janauskas ir meno kuratorė Neringa Bumblienė – plačiau pasidalino „Pasimatymo su aštuonkoju“ kūrimo užkulisiais.

Idėja apie tokio pobūdžio instaliaciją kilo ne veltui. Dar 2022 metais autorė G.Grušaitė augino aštuonkojį namuose kaip savo augintinį. Vėliau aštuonkojui nusižudžius, autorė nusprendė surengti 8 vakarienes aštuonkojo tema. „Šiai instaliacijai ieškojome būtent Giant Pacific Octopus, tad dairėmės po visą pasaulį – nuo San Diego iki Tokijo, kol galiausiai radome ir užfiksavome Kopenhagos jūrų muziejaus akvariume gyvenusią galvakoję. Aštuonkojai būna aktyvus tik naktį, tad turėjome filmuoti 6 val. ryto, o nufilmuota medžiaga – išties unikali. Šie vaizdai, už kuriuos atsakingas buvo režisierius Ronaldas Buožis, ir tapo naujosios instaliacijos pagrindu. Videofilmą papildo aštuonkojo patiekalų, Gabijos užsisakytų įvairiuose pasaulio restoranuose, replikos, kurios buvo sukurtos netikro maisto menininko Tokijuje,“ – apie renginio užkulisius pasakojo instaliacijos prodiuseris Justas Janauskas.

„Pasimatymas su aštuonkoju“ yra tarpdisciplininė patirtis, kuri išplečia autorės trečiajame romane „Grybo sapnas“ kuriamą visatą. Renginys sulaukė didelio susidomėjimo – pranešus apie pirmąsias vietas, jos buvo rezervuotos vos per parą. Lankytojai joje apsilankyti galės vasario 21-25 dienomis nuo 12 iki 20 val. „Bokšto skvero“ Šv. Elžbietos koplyčioje.

Planuose – daugiau nei tik leidyba

Be knygų leidybos, „Lapas“ organizuoja ir daug kitų edukacinių, meninių, visuomeninių veiklų. Šiemet leidykla „Lapas“ kartu su partneriais Open books jau antrą kartą surengs teksto redagavimo konferenciją „Reda“. Ji bus skirta visiems, kas kalba, rašo, redaguoja, mokosi ir kitus moko lietuvių kalbos. Teksto redagavimo konferencijos tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, kelti klausimus apie kalbos vartojimo autentiškumą ir redaktoriaus profesijos užkulisius.

Nuo pat leidyklos įkūrimo prieš 10 metų, „Lapas“ buvo daugiau nei vien knygų leidykla. Tą patvirtina ir jubiliejinė „Lapas“ 10-mečio programa, kurioje – audiovizualinė instaliacija, paskaitos MO muziejuje, Knygų mugės metu vyksiantys pristatymai ir diskusijos, naujai leidžiamos knygos bei į leidyklą grįžtantys autoriai.

Savo jubiliejinę programą „Lapas“ pristatys ir Vilniaus knygų mugėje. Tarp jų – žymaus britų kuratoriaus, architektūros kritiko, Londono dizaino muziejaus vadovo emerito Deyan Sudjic paskaita „Šokant su galia: Architekto dilema“ (vasario 22 d., ketvirtadienį, 17 val.). Savo knygoje „Galios architektūra“ jis žvalgosi po pasaulio galingųjų ir jų architektų susitikimų užkulisius ir narplioja po pastatų fasadais slypintį politikos, pinigų ir architektūros santykį ir klausia, kodėl pasaulio turtingieji ir galingieji – prezidentai, diktatoriai, milijardieriai – taip mėgsta didingą architektūrą. Savo paskaitoje ir diskusijoje Lietuvoje jis atsižvelgs ir į Lietuvos architektūros kontekstą bei diskutuos apie sovietinio palikimo architektūrą bei visuomenės balso įtaką šalies architektūros sprendimams.