Penktadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo didžiausia Baltijos šalyse šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’23“. Keturioliktąjį kartą vykstančioje mugėje įsikūrė 70 meno galerijų ir institucijų, 300 menininkų iš 18 pasaulio šalių. Šių metų „ArtVilniaus’23“ tema – performatyvumas.
„ArtVilnius’23“ atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Jonas Sakalauskas, dainininkė Ramina Naujanytė-Bjelle, verslininkas Žilvinas Grigaitis, dainininkė Erica Jennings, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, būrys kultūros ir visuomenės veikėjų.
„Visada pabrėžiame edukacinę, pažintinę meno mugės „ArtVilnius’23“ funkciją, tačiau tuo pat metu sakome, kad parduoti meno kūrinius taip pat yra menas. Daugiau nei dešimt metų dirbome, kad mugę aplankytų kuo daugiau meno kolekcininkų“, – teigė mugės įkūrėja ir vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė.
Spaudos konferencijoje apie įdomiausias galerijas pasakojusi „ArtVilnius’23“ meno vadovė, menotyrininkė Sonata Baliuckaitė neabejojo, kad performatyvumą bus galima pajausti kūriniuose. Ji džiaugėsi garsia ir dinamiška Vilniaus dailės akademijos studentų ir dėstytojų programa galerijoje „5 malūnai“, kūriniais, kuriuos mugėje pristato pirmą kartą dalyvaujančios galerijos – „TÜTAR gallery“ iš Talino, „Art & Tonic“ iš Tartu, „Foreign territory“ iš Niujorko.
Mugėje debiutuoja ir Lietuvos dailininkų sąjungos erdvė, galerija „Drift“, „EHU Art Space“, Kauno meno galerija „Drobė“.
„Pastebime, kaip mugei kasmet vis rimčiau ruošiasi regionų galerijos iš Panevėžio, Molėtų, Dusetų, Ukmergės, Palangos, Telšių, Šiaulių“, – sakė S. Baliuckaitė, spaudos konferencijoje pasidžiaugusi, kad į mugę sugrįžo įdomiausios Lietuvos fotografijos galerijos, pristatysiančios geriausių šalies menininkų kūrinius.
Mugėje dalyvauja ir keturios galerijos iš Ukrainos.
Šiemet į meno mugės programą grįžta Jaunojo kolekcininko stendas. Jame eksponuojami nedidelio formato meno kūriniai, kurių kaina neviršija 500 eurų. Jaunieji kolekcininkai, meno mylėtojai ar tik pradedantieji domėtis menu čia galės atrasti ir įsigyti savo pirmąjį meno kūrinį arba papildyti kolekciją.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ meno mugėje pirmą kartą pristato diskusijas apie šių menų santykį ir atskleis dvi pripažintų Lietuvos vaizdo menininkų premjeras – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Dainiaus Liškevičiaus dokumentinį filmą „Modernus butas“ ir Deimanto Narkevičiaus pirmąjį lietuvišką ilgametražį 3D filmą „Čiulbanti siela“.
Filmų apie pasaulinio garso menininkus galeriją papildo Kanų kino festivalyje pristatyta Wimo Wenderso dokumentinė juosta apie Anselmą Kieferį „Anselmas – laiko gaudesys“, Venecijos kino bienalėje pristatytas Quentino Dupieux filmas „Daaaali!“ ir Henriko Martino
Dahlsbakkeno originali meninė biografija „Munchas“.
Šiuolaikinio meno kuratorius, rašytojas Valentinas Klimašauskas šių metų tarptautinės mugės „ArtVilnius’23“ projektų zonos programą pavadino „Šiandien, vakar, rytoj“. Programa dedikuota nutikimams, pasikartojimo galimybei ir negalimybei, šiandienai, kurią veikia vakarykštė diena ir kuri neabejotinai paveiks rytojų.
Pirmą kartą mugės Projektų zonoje dalyvauja išskirtinė šiuolaikinio meno institucija – „E.A.Shared Space“ iš Tbilisio, meno erdvė „Medūza“ ir „Draugų vardai“ iš Vilniaus, prestižinė Georgo Karglo galerija iš Vienos, „Kim?“ šiuolaikinio meno centras iš Rygos, Vilniaus performanso meno bienalė.
Mugėje turėtų būti įdomūs Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto Teatro meno raiškos ir vaidybos kurso studentų vieši teatro eskizai „Aš ir kiti“ pagal dramaturgo Peterio Weisso pjesę „Jeano Paulo Marato persekiojimas ir nužudymas, kurį atlieka Charenton prieglobsčio kaliniai, vadovaujami markizo de Sade’o“. Jie – tarsi referencija į tai, kas vyksta šiuo metu Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Vilniaus performanso meno bienalė pristato pernai Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovavusio menininko Roberto Narkaus performansą „Egghorsecizmus“. Prozininkė, poetė, eseistė, „ArtVilnius’22“ geriausia menininkė Paulina Pukytė Projektų zonoje seks pasakas, skaitys pamirštus eilėraščius ir reikš kitas nuomones. Autorinių tekstų skaitymuose bus galima susitikti su rašytoja, kuratore Monika Kalin ir menininke Agne Jokše.
Naujus, specialiai mugei kurtus projektus pristato Jono Meko vizualiųjų menų ir Vilniaus šiuolaikinio meno centras, Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, Panevėžio „Stasys Museum“.
Mugės viduje ir lauke nusities skulptūrų, instaliacijų ir performansų takas. Parodos „Takas“ kuratorius, VDA Skulptūros katedros vedėjas doc. Vytenis Burokas šiai parodai atrinko 16 menininkų iš Lietuvos ir užsienio. „Takas suponuoja pasivaikščiojimo žanrą. Parodą įrengėme taip, kad jis neišvengiamai kur nors nuves, gal net į akligatvį, kuriame laikas sustos choreografės Airos Naginevičiūtės kūno ištverme paremtoje instaliacijoje, kurioje šokėjai, o gal ir žiūrovai bus įmerkti į savo stabtelėjusio kūno patirtis. Parodos kūriniai net ir tais atvejais, kai yra statiški, skulptūriški ar instaliatyvūs, savaime turi menininko veiksmų žemėlapį, atlikimo ir su kūriniu praleisto laiko trukmę, o lankytojas kūrinius čia galės patirti ir fiziškai, ne tik medijuotus per ekraną.“
Šiųmečiame „Take“ galima sutikti ir žinomų šalies menininkų, ir pažinti jaunesniosios kartos kūrėjų žanrų bei medžiagų įvairovę.
Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’23“ organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. „ArtVilnius’23“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mecenatas – advokatų kontora COBALT, pagrindinis partneris – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
