Vilniuje rengiamai tarptautinei konferencijai palaikymą išreiškęs Eltono Johno partneris Davidas Furnishas: „Lesbietės ir gėjai yra tokie pat žmonės kaip ir visi kiti“
Birželio 9–12 dienomis Vilnius taps itin svarbiu Europos centru, į kurį atvyks politikos atstovai iš įvairių šalių, mat čia vyks 23-ioji Tarptautinė žalos mažinimo konferencija. Šio renginio, kurio tikslas apžvelgti ir stengtis sumažinti užkrečiamųjų ligų ir AIDS mastą Europoje ir Azijoje, metu vaizdo žinutėmis savo palaikymą pareikšti ketina seras Richardas Bransonas bei teniso žvaigždė Ana Kurnikova. Konferencija sulaukė ir didžiulio „Elton John AIDS Foundation” organizacijos palaikymo.
Šios organizacijos pirmininkas Davidas Furnishas (Eltono Johno partneris – aut. pastaba) sutiko skirti keletą minučių specialiai Žmonės.lt ir atsakyti į kelis klausimus apie problemas, kurios bus sprendžiamos konferencijos metu.
Vakarų šalys sugebėjo pakeisti mąstymą ir apšviesti visuomenę apie užkrečiamas ligas ir AIDS, tačiau rytiniame Europos bloke, posovietinėse valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuva, vis dar egzistuoja mitas, kad AIDS yra tarp homoseksualų paplitusi liga. Kaip jūs vertinate tokį visuomenės požiūrį ir kaip jis galėtų būti pakeistas?
Galbūt iš pradžių reikėtų ne keisti esamą situaciją, o bandyti pasiekti negatyvaus mąstymo šaltinius, kurie lemia ir žmonių mąstymą.
Juk baimė ar diskriminacija dėl to, ką kitas žmogus myli ir kam priklauso jo širdis – didžiausia nesąmonė. Lesbietės ir gėjai yra tokie pat žmonės kaip ir visi kiti, nesvarbu, kad jie myli tos pačios lyties atstovus. Mes mylime ir turime troškimų gyvenime kaip ir kiekvienas žmogus, esame tokie patys kaip ir visi, turime tas pačias žmogiškas teises kaip ir kiti.
Antra, žmonės neturėtų jausti gėdos dėl to, kad jie užsikrėtė ŽIV. Reikia apšviesti visuomenę, kaip išvengti ŽIV viruso, ką daryti bei kur kreiptis, jei ištiko bėda. Reikia užkirsti tam kelią, nes iki 2015 metų, jei nebus imtasi jokių priemonių, 25 milijonai žmonių visame pasaulyje bus infekuoti ŽIV nešiotojai. Ir ŽIV neturėtų būti priimama kaip neišvengiamas virusas, kaip kažkada buvo poliomielitas ar raupsai. Mes neturėtume demonizuoti žmonių vien dėl to, kad jie nešioja virusą.
Žmonės, kurie užsikrečia ir serga lytiniu būdu plintančiomis ligomis, nuolat jaučia kaltę ir graužia save. Tačiau dažniausiai yra vengiama kalbėti apie problemą ir pagalbą. Tai pakiša koją. ŽIV yra išgydoma kaip ir kitos lytiniu būdu plintančios ligos: chlamidiozė, gonorėja ar sifilis. Nesakau, kad užsikrėsti šiomis ligomis yra gerai, tačiau mes galime padėti joms neplisti – jas gydyti.
Nereikia bėgti nuo tiesos ir esamos padėties. ŽIV virusu yra užsikrečiama nesaugaus sekso metu ar per kraują, kuomet naudojami nešvarūs švirkštai, adatos ir kitos priemonės. Žmonės turėtų vengti užsikrėsti ŽIV, tačiau jei taip nutiko, reikia kreiptis pagalbos, gydytis ir gyventi savo gyvenimą. Nereikia bijoti pasakyti, kad žmogus turi problemą, reikia su ja kovoti. Blogiausia, ką galima padaryti, tai bėgti nuo realybės ir slėptis.
Daugelis lietuvių mano, kad lytiniu būdu plintančios ligos yra būdingos žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms, o tie, kurie užsikrečia, yra tarsi atstumti visuomenės, sulaukia itin neigiamo požiūrio, yra smerkiami ir kartais engiami. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Žmonės, kurie užsiima nesaugiu seksu, leidžiasi heroiną, naudoja nešvarius bei užkrėstus švirkštus, tai daro dėl įvairiausių priežasčių. Galbūt tai jauni žmonės, o gal jie tiesiog nenori mąstyti apie pavojus. Kiti yra tiesiog vieniši, neturtingi, kai kuriuos kamuoja depresija.
Atsiriboti ir vengti tokių žmonių dėl jų ligos – nėra problemos sprendimo būdas. Sveikatos apsauga yra privaloma visiems ir nesvarbu, kokia tavo odos spalva, koks tavo socialinis statusas, kokia tavo tautybė ar kokia kalba tu kalbi. Jei kieno nors vaikas patektų į avariją, medicinos darbuotojai gydytų nukentėjusįjį, nepaisant to, kokia kalba, rusų ar lietuvių, pacientas kalba, ar yra darbininkų, ar pasiturinčios klasės atstovas, vartoja alkoholį ar rūko?
Meilės, užuojautos ir geranoriškumo – štai ko trūksta visuomenei. Štai ši paprasta ir nuoširdi žinia yra pasakyta knygoje „Love is the Cure“.
Viena yra kalbėti apie gražius užmojus, tačiau ar teko jums, jūsų šeimos nariams arba draugams susidurti su problemomis, kurias bando spręsti jūsų organizacija? Kokie išgyvenimai privertė jus susirūpinti ir siekti šių kilnių tikslų?
Jei teko skaityti Eltono knygą „Love is the Cure“, tai joje jis užsimena apie asmeninius išgyvenimus stebint Atlantoje įsikūrusios AIDS susirgusių žmonių bendruomenės gyvenimus. Nuo 1980 iki 1990 metų mums abiem teko bendrauti su drąsiais žmonėmis, kurie nepabūgo žengti į priekį ir kovoti su tuo metu pasklidusia šio viruso epidemija. Jie kovojo prieš valdžią, kuri tarsi norėjo užsimerkti, nematyti, kas dedasi aplinkui, bei visuomenę, kuri nulinčiuodavo visus, kurie užsikrėtė ŽIV.
Mes lig šiol stebime gerus darbus, kurie yra atliekami „Elton John AIDS Foundation“ organizacijos. Pavyzdžiui, Ukrainoje savanoriai kiekvieną dieną eina į gatves ir teikia medicininę pagalbą narkomanams, užsiima informacijos apie lytiniu būdu plintančias ligas sklaida. Kenijoje savanoriai atidarė kliniką gėjams, Londone – advokatai gina imigrantų teises. Ir viskas yra daroma dėl to, kad tai yra teisingas kelias, norint parodyti savo palaikymą ir išreikšti meilę žmonėms.
Mes su Eltonu esame labai laimingi žmonės, nes suradome meilę ir turime du nuostabius vaikus. Visi šie dalykai įkvepia mus daryti gerus darbus. Mus taip pat įkvepia tūkstančiai ŽIV infekuotų žmonių istorijų, kurios kalba apie sergančiųjų bandymus kapstytis ir iš naujo atrasti gyvenimo prasmę, apie aplinkinių palaikymą ir meilę.
Su Eltonu auginate du gražius sūnus, kaip šeimoje auklėjate savo vaikus ir formuojate jų požiūri į problemas, kurias sprendžia jūsų organizacija? Gal galėtumėte pasidalinti tėviškais patarimais, kaip tai daryti?
Tėvai gali savo vaikams duoti labai daug: saugius namus, kuriuose jie gali augti apsupti meilės, paskatinimą, rūpestį ir palaikymą. Eltonas ir aš tikimės, kad užaugę mūsų sūnūs bus savimi pasitikintys vyrai, gerbs aplinkinius ir žengs į pasaulį pilni kūrybingumo, spontaniškumo, humoro ir meilės. Neturime kokių nors stebuklingų patarimų, kuriais galėtumėme pasidalinti, nes mes tiesiog esame tėvai. O ateitis parodys, kokie išaugs mūsų vaikai.
Apie tarptautinę žalos mažinimo konferenciją Vilniuje:
Tikimasi, kad 23-ioje tarptautinėje žalos mažinimo konferencijoje dalyvaus iki 800 mokslininkų, politikų, tyrinėtojų, socialinių darbuotojų, gydytojų ir narkotikų žalos mažinimo aktyvistų maždaug iš 60 šalių. Trys ankstesnės konferencijos vyko 2011 m. Beirute (Libane), 2010 m. Liverpulyje (Jungtinėje Karalystėje) ir 2009 m. Bankoke (Tailande).
Savo dalyvavimą konferencijoje jau patvirtino buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis, buvusi Šveicarijos prezidentė Ruth Dreifuss, JT generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys ŽIV / AIDS klausimais Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje Michelis Kazatchkine'as, Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir Globalaus fondo kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija vykdomasis direktorius Markas Dybulas. Atidarymo ceremonijos metu Seras Richardas Bransonas į renginio dalyvius kreipsis vaizdo pranešimu.
Taip pat 2013 m. tarptautinės žalos mažinimo konferencijos metu vyks 2013 m. tarptautinis narkotikų ir žalos mažinimo filmų festivalis, kurį kino teatre „Forum Cinemas“ birželio 6 d., ketvirtadienį, pradės Brado Pitto prodiusuoto filmo „Namai, kuriuose gyvenu“ premjera.