Vilniuje – „Sarsuelos“ premjera: vasaros naktų romantika suviliojo ir žinomus žmones

Premjeros vakarą ispaniškosios kultūros motyvų nestigo ne tik scenoje, bet ir ant raudonojo kilimo.

Renginio organizatoriai prašė žiūrovų į aprangą įtraukti ispaniško stiliaus detalių, tad pasižvalgyti tikrai buvo į ką – raudonuoju kilimu žengę kviestiniai svečiai nevengė ryškių spalvų.

Pirmoje LNOBT premjeroje apsilankė verslininkas, buvęs dainininkas Robertas Kupstas, žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir daug kitų operetės žanro gerbėjų.

Fotogalerija:

Spektaklis „Sarsuela“ žiūrovams buvo pristatytas priešais geležinę uždangą – siauroje, pailgoje erdvėje. Pasak LNOBT generalinio direktoriaus Jono Sakalausko, teatrui reikalingi tokie pastatymai, kad žiūrovus į spektaklius būtų galima pakviesti ir tomis dienomis, kai didžioji scena būna rengiama didesniam vaidinimui.

„LNOBT repertuare dar nėra buvę ispaniško muzikinio veikalo kaip pilnaverčio spektaklio – nebent atskiri tango ar flamenko pasirodymai koncertuose. Ispanijoje veikia daug valstybinių sarsuelos teatrų. Nepaisant to, Lietuvoje mes daug geriau pažįstam vokiečių, austrų, prancūzų muzikinę kultūrą, nei ispanų.

Nors lietuviai noriai buriasi į tango ir flamenko klubus, jiems patinka ryški ispaniškos muzikos kalba. Spektaklis „Sarsuela“ – tai, kas leidžia apjungti ispanų folklorą, akademinę kultūrą ir bel canto tradiciją. Prisipažinsiu: po pandemijos mums visiems norėjosi suprantamos, paprastos, bet ne prastos premjeros, kuri leistų susigrąžinti žiūrovus į teatrą“, – teigė J.Sakalauskas.

Flamenko, sarsuelos, argentinietiško tango ritmai, aistringi šokiai ir poetiški tekstai – ši premjera tiesiog sukurta pasiilgusiems vasaros naktų romantikos. Tai tarsi muzikinė kelionė po ispaniškąją kultūrą.

Įdomu tai, kad spektaklyje flamenko šoko ne profesionalūs šokėjai, o dainininkai. Jiems teko galynėtis su sudėtingomis sinkopinių ritmų virtinėmis, kai viena yra dainuojama, o kita šokama.

Spektaklio solistai pripažino, kad šokių pamokos repeticijose pareikalavo žymiai daugiau pastangų nei vokalinės „Sarsuelos“ partijos. Kai kuriems tai buvo nauja, niekada anksčiau nemėginta patirtis.

Premjeros vakarą meilės paieškų klajonėse po sceną, o tiksliau – mažą Andalūzijos miestelio taverną šokių sūkuriuose vinguriavo operos solistai Evelina Greiciūnaitė (Siuzana Barbjeri), Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė (Ela Chapi), Kamilė Bontè (Zara Breton), Steponas Zonys (Chosė), Tomas Pavilionis (Migelis), Mickael Spadaccini (Fabijus). Zaros asistentę vaidino mimanso artistė Kamilė Mazrimė, Tavernos šeimininką – aktorius ir režisierius Gintaras Liutkevičius.

Grojo Lina Giedraitytė (fortepijonas), Tadas Motiečius (akordeonas), Martynas Kuliavas (gitara), Ugnė Gaučaitė (altas), Jurij Markaryan (kontrabosas), Ernestas Verba, Lukas Budzinauskas (mušamieji).

„Sarsuelos“ spektaklio koncepcijos autorius ir muzikos vadovas – Vladimiras Prudnikovas, režisierė ir choreografė – Jūratė Sodytė, scenografė – Gintarė Jonaitytė, kostiumų dailininkė – Ugnė Tamuliūnaitė, šviesų dailininkas – Levas Kleinas.  

Premjeriniai „Sarsuelos“ spektakliai LNOBT dar bus rodomi birželio 11 ir 12 dienomis. Pastatymas sukurtas taip, kad galėtų keliauti po įvairias scenas, tad vėliau „Sarsuelą“ galės išvysti ir Lietuvos miestelių žiūrovai. Tereikia meilės ispaniškai muzikai ir saldžios kantrybės gurkšnio: ne veltui spektaklio pabaigoje skamba žodžiai: „Sarsuela, mano gražioji Sarsuela, mano siela visados bus tavo...“

Fotogalerija: