Vilniuje siaučiant smėlio audroms, atlikėja Giedrė dalijasi daina „Dykuma“
Giedrės smėlynai – tikri. Ir tie, kuriais ką tik brido su dukra, švęsdama jos pilnametystę Juodkrantėje, ir tie, kuriais šią savaitę mėgausis Nidoje ir Palangoje. Jausmai, apie kuriuos parašyta „Dykuma“ – taip pat iš visiškai tikro gyvenimo.
Atlikėja vėl įsisuko darbų karuselėje: ką tik įvyko du džiaziniai pasirodymai Vilniuje, surengta fotosesija, laukia renginiai pajūryje.
„Faina, kad viskas vėl prasideda. Kita vertus, aš visą gyvenimą mažai dirbu, bet visą laiką esu užsiėmusi. Tik niekada nejaučiu, kad tai yra darbas, – šypsosi Giedrė. – Visą gyvenimą esu sau paskyrusi. Aš esu šeimoje dėl savęs. Dabar važiuočiau į sodą – vis tiek dėl savęs, nors tuo pačiu ir daržą palaistyčiau. Dainuoju aš irgi dėl savęs, nes tai man teikia malonumą. Psichologai pasakoja, kad ir gydytojai ne todėl pasirenka tokį kelią, kad sergantį išgydytų, bet dėl to, kad gerai jaustųsi, padėję kitam. Bet koks altruizmas veda į egoizmą – štai, koks aš geras ir fainas. Man irgi patinka būti faina ir padėti kitiems.“
Vis dėlto, jei muzika – gydo, tai Giedrė – viena geriausių gydytojų, padedančių klausytojui surasti savo santykių išsausėjimo priežastis, užpilti juos juoko ežerais, supurenti giliais pokalbiais, išglostyti mylinčiomis rankomis. „Kažkurioje „Dykumos“ eilutėje dainuoju: „Dar niekada iš taip arti nematėme, ant kiek nutolę esame“. Kartais kuo arčiau žmogaus esi, tuo aiškiau matai, kad judu skiria dykuma. Ši daina nėra suasmeninta, bet man patinka jos tekstas. Ko gero, tai ir yra mano arkliukas – metaforų ieškojimas“, – sako atlikėja.
Naujasis kūrinys gimė muzikos prodiuserio Fausto Venckaus studijoje. Darbus juodu pradėjo dar prieš karantiną. „Kruopščiai ir ilgai mes įrašinėjome, karantino finale ir pabaigėme. Šis kūrinys jau nebėra iš serijos „Nuolat pildoma“. Juo pradedame naująjį albumą, kuris, tikiuosi, pasirodys kitąmet. Nors šiuo atveju nieko nepaspausi – albumas pasirodys tada, kai jis bus geriausias. Dabartinė stadija – pati įdomiausia, lyg ant sparnų. Juk paskui, kai išleidi albumą, būna momentinis fejerverkas, tačiau vėliau pajunti šiokią tokią tuštumą“, – pasakoja dainininkė.
Įvertinkite:
Naujojo albumo link dainininkė jau iškeliavo per asketiško modernizo dykumą, kurioje ryškiausia – ji pati. Toks buvo fotosesijos užmanymas. „Iš pradžių atrodė, kad jei jau pradedame nuo „Dykumos“, tai ir keliausime per smėlį. Bet nepaisant poetiško teksto, pati muzika juk yra kampuota, aštresnė. O ir aš nesu ta vaidilutė, kuri po smėlynus vaikštinėja. Muzikine prasme aš – miesto žmogus“, – teigia atlikėja.
Visa tai įkūnyti padėjo dizainerės Agnės Kuzmickaitės kostiumai, stilistės Ulos Kotrynos Tulevičiūtės braižas, fotografės Monikos Penkutės akis, Gretos Remeikytės grimas ir Nacionalinės dailės galerijos erdvės. Beje, prieš porą metų Giedrė buvo nusprendusi, kad minimalizmo jai reikia ir namuose.
„Išmečiau beveik visus savo daiktus. Tačiau kadangi gyvenu ne viena, tai jų beveik nepamažėjo. Tik mano drabužių spintoje teliko dveji marškinėliai, vieni džinsai, keturios koncertinės suknelės ir trys poros batų, – juokiasi atlikėja. – Aš galiu turėti mažai daiktų, bet man labai gražu pasisvečiuoti skoningai perkrauto interjero namuose, su daug apgalvotų smulkmenų. Tik tokiam interjerui reikia skirti daug laiko.“
Giedrė dabartinį savo laiką skiria kūrybai ir vasaros koncertams. „Per karščius nesinori būti patalpoje. Žmonės natūraliai pageidauja likti lauke. Visada taip būdavo – muzikinių klubų sezonas prasideda rudenį. O lauko erdvėse išlieka tos pačios tendencijos: jei tai – sena, populiari vieta, tai ji ir žiūrovu nesiskundžia, o jei nauja – reikia padirbėti. Į mano koncertus visada rinkdavosi pozityvūs klausytojai, bet dabar (gal aš taip sau įsikalusi?) kiekvienas – dar savesnis. Tarp manęs ir klausytojų tikrai nėra jokios dykumos. O artimiausi mūsų susitikimai įvyks liepos 5 dieną Palangos „Oldman’e“ ir liepos 13-ąją – „Lofte“, Vilniuje“, – sako kūrėja.