Šis ketvirtadienis Lietuvai – ypatingas. Visoje šalyje vyksta gausybė iškilmingų renginių skirtų Nepriklausomybės dienai paminėti. Ne išimtis ir sostinė – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniaus Gedimino prospekte tradiciškai uždegti simboliniai Vasario 16-osios laisvės laužai.
Vasario 16-ąją vilniečius ir miesto svečius susitikti sostinėje, patirti susikaupimo, vienybės bei bendrystės jausmus ir kartu švęsti Laisvę ir Valstybę prie 16 laužų šįmet kvietė juos uždegusieji: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohman‘as, muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas, architektas, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Vilniaus garbės pilietė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė ir daugelis kitų.
Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko, Vasario 16-oji simboliškai suvienija praeitį su dabartimi, sujungdama istorinę valstybės tradiciją ir modernią, demokratinę jos formą bei primena apie kuriamą ir vis labiau save išpildančią valstybę ir paramą tiems, kurie dėl savo laisvės ir valstybingumo dar kovoja.
„Tą tolimąją vasario 16-ąją žmonės neatsibudo naujoje tikrovėje, o turėjo ją susikurti. Prieš šimtą metų kalba ėjo apie politinės bendruomenės tapsmą, administracijos steigimą ir žemės reformą, dabar galvojame apie geopolitinius ir demokratinius iššūkius, ekologiją ir skaitmenizaciją. Bet visuomet iš savęs ir kitų tikimės to paties – blaivaus proto ir intelektualaus jautrumo, kantrybės ir susitelkimo, vertingų prisiminimų ir ateities vizijų“.
Nors Kovo 11-ąją mes sukūrėme daug tobulesnę, išmintingesnę ir visiems Lietuvos piliečiams draugiškesnę Lietuvos valstybę, turinčią nepalyginamai tvirtesnį statusą pasaulyje ir daug daugiau draugų tarp kitų tautų, tačiau be Vasario 16-osios nebūtų buvę ir šiandieninės Lietuvos. Ši data buvo visuomet laisvės ir vilties pažadas, net tamsiausiais okupacijos laikais liudydama – mūsų laisvės dvasios niekas niekada neužgesins, Lietuva tūkstantį metų buvo valstybė, ja ir bus“, – sakė Vilniaus garbės pilietė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė švenčiant laisvę nepamiršti jos kainos bei vertės ir malda bei konkrečiais gerumo darbais padėti už laisvę ir nepriklausomybę kovojančiai Ukrainai.
„Vasario 16-osios gelmėse slypi priežastis, kodėl vasario 24-oji mūsų negąsdina. Kartu iki Pergalės, tada ir dabar!“, – sakė organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohman‘as.
Tarp Katedros ir Vinco Kudirkos aikštės liepsnojančių Vasario 16-osios laužų šviesoje skambėjo folkloro ansamblių „Jorė“, „Varangė“, „Ūla“, „Spalgena“, „Versmė“, „Rasoda“, „Srauna“ ir vyrų choro „Aidas“ atliekamos įvairios lietuvių liaudies ir patriotinės dainos.
Vasario 16-osios laisvės laužų uždegimo Vilniaus Gedimino prospekte tradicija gimė 2018 metais, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Tuomet tarp Katedros ir Seimo rūmų buvo uždegta net 100 laužų, 2019 m. minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos pasirašymo (1949 m. vasario 16 d.) 70-metį – liepsnojo 70 laužų, 2020 m. artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui – nušvito 30, o 2022 m. – 16 laisvės, vienybės ir stiprybės simbolių.
Fotogalerija:
