Vilniuje susituokė B.Paškevičiūtė ir „Salos“ dalyvis A.Skardžius: neįprastas „Vestivalis“ ir šeimos garbės kodeksas
Internete galima rasti šimtus straipsnių ir tūkstančius patarimų, kaip surengti tobulą vestuvių šventę. Vis tik vieno atsakymo, kas yra tobula šventė, paprasčiausiai nėra: tai – labai subjektyvu. Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė, socialinių tinklų turinio kūrėja Beatričė Paškevičiūtė ir pardavimų specialistas, realybės šou „Sala“ dalyvis Arnas Skardžius portalui Žmonės.lt sako žinoję, kad jų tobulybė – šventė, kurioje nėra vietos klišėms ir karaliauja tikrumas. Saulėtą birželio 9-ąją Beatričė ir Arnas artimuosius bei draugus sukvietė į „Vestivalį“, kuris jautriai prasidėjo Vilniaus Išganytojo bažnyčioje – čia jie po ketverių metų draugystės tapo vyru ir žmona.
Birželis Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovei, buvusiai Agnės Jagelavičiūtės asistentei Beatričei Paškevičiūtei ir pardavimų specialistui Arnui Skardžiui – itin reikšmingas: prieš keletą metų jie vienas kitą pamatė pažinčių programėlėje „Tinder“ ir pradėjo bendrauti, pirmąją mėnesio dieną paminėjo ketvirtų draugystės metų sukaktį, o nuo šiol birželio 9-ąją švęs santuokos metines. Prie altoriaus pora žengė ramiu ir tvirtu žingsniu – dėl savo sprendimų jie buvo visiškai užtikrinti.
„Noras priimti Santuokos sakramentą rodo, kad abu atradome po savo žmogų, su kuriuo tikimės praleisti visą likusį gyvenimą ir dėl to nebeturime jokių abejonių. Be to, mums abiems svarbu susilaukti vaikų santuokoje – mes šiuo požiūriu gal net gana tradiciški, – šventinį interviu su Žmonės.lt pradeda Beatričė Paškevičiūtė, po vestuvių pasirinkusi vyro pavardę ir tapusi Skardže. – Man šeima yra vyras ir vaikai. Tai niekada nesikeitė. Keitėsi tik požiūris, kada norėsiu vaikų – pradžioje galvojau, kad būsiu jauna mama, o dabar man jau 32 metai. Ateityje tikrai norėsime jų susilaukti, o kada – dar neturiu atsakymo.“
Pora tvirtai žinojo ir tai, kad susituokti nori bažnyčioje. Atsakomybę suteikti Santuokos sakramentą jie patikėjo Joanitų broliams, o jauki, intymi tuoktuvių ceremonija įvyko Vilniaus Išganytojo bažnyčioje.
„Norėjome, kad būtent broliai Joanitai vestų ceremoniją, nes pas juos lankėme sužadėtinių kursus ir per pusę metų šiek tiek pažinome. Jie mus sužavėjo savo paprastumu, meile bendruomenės nariams, nuoširdumu, modernesniu požiūriu į religiją ir puikiu humoro jausmu, – pasirinkimo motyvus vardija nuotaka. Abejonių nekilo ir dėl Joanitų maldos namų. – Pirmą kartą atvykę į Išganytojo bažnyčią pajutome, kad čia yra ta vieta – labai jauki, maža bažnyčia, tad visi artimieji buvo šalia mūsų.“
Vis tik ramiai praleisti savo vestuvių dienos Beatričė ir Arnas nenorėjo. Jie nuo pat pradžių žinojo, kad trokšta laisvos, nesuvaržytos šventės, puikiai atspindinčios jų asmenybes, pomėgius ir poreikius. 51 svečią jie pakvietė į spalvingą „Vestivalį“, kuriame stebino nestandartiniais sprendimais, pradedant patiekalais ir baigiant alternatyvomis vietoj vestuvinio torto bei jaunavedžių šokio. Savo šventės idėjas jie išpildė modernioje viloje „Villa Pjieve“, dėl kurios teko atsisakyti pirminio plano – susituokti per draugystės metines.
„Čia viskas labai nauja, puikiai sutvarkyta ir atitiko mūsų šventės konceptą. Vila turi viską, ko norėjome iš vestuvių vietos: moderni erdvė viduje, lauke taip pat yra labai daug vietos, šalia ežeras, o jeigu lis lietus, galėsime viską stebėti per didelius langus. Tiesa, šventę norėjome daryti su nakvyne, o čia yra daug kambarių šventės svečiams“, – su Žmonės.lt dalijasi B.Paškevičiūtė.
Vestuvių organizavimas daliai porų tampa tikru išbandymu – tobulybės ir kompromisų siekis gali gerokai patampyti nervus ir santykius išvesti iš rikiuotės. Vis tik pašnekovė tikina, tad su aršiomis diskusijomis jie nesusidūrė – abiejų poreikiai sutapo. Tai visai nestebina, mat ji ir Arnas – labai panašios asmenybės, kurios gyvenime vadovaujasi panašiomis vertybėmis ir gyvenimo moto „Life your life in color“.
„Vizija buvo bendra, o ne mano vienos – nuotakos, kaip dažnai būna, – šypteli Beatričė. – Man ir Arnui buvo svarbi visuma, o ne detalės, tad nors ir esu maksimali planuotoja, nebuvau nuotaka siaubūnė – pavyzdžiui, nederinau servetėlių spalvų. Detales sukontroliavo profesionali vestuvių planuotoja, kuri bendravo su visais šventės tiekėjais. Dėl to buvo ramiau ir net neabejojau, kad viskas bus puikiai, o jeigu ir bus kokių nors nuotykių, vėliau iš to pasijuoksime.“
Prie altoriaus – kaip princesė
Beatričės Paškevičiūtės ir Arno Skardžiaus vestuvėse – gausu netradicinių sprendimų. Dar vienas įdomus ir kiek neįprastas pasirinkimas buvo vestuvinius žiedus sau rinktis individualiai. Šiuo klausimu jų nuomonės labai sutapo.
„Žiedai yra šeimos simboliai, kurie mums svarbūs, tačiau įvertinome tai, kad juos vis tiek nešiosime individualiai. Norėjosi, kad kiekvienas jį išsirinktų pagal patogiausią formą ir atspalvį, – portalui Žmonės.lt pasakoja Beatričė, vestuvių žiedo spalvą derinusi prie sužadėtuvių. – Tiesa, nors ir išrinkome tokius žiedus, kokius norėjome, jie yra tokios pačios formos, tik šiek tiek skirtingų atspalvių.“
Vis dėlto aiškioje vestuvių vizijoje trūko vieno komponento – vestuvinės suknelės. Pašnekovė pripažįsta, kad savo svajonių drabužio niekada neturėjo, tad, ėmus planuoti vestuves, aplankė keletą vestuvinių suknelių salonų – labiausiai patikusį apdarą ketino paprasčiausiai išsinuomoti.
„Pasimatavusi nemažai suknelių supratau, kuris siluetas man labiausiai tinka ir su kuriuo jaučiuosi geriausiai – komfortas vestuvėms man buvo labai svarbus. O tada netikėtai pamačiau vienos dizainerės vestuvinių suknelių reklamą... Pasižiūrėjau jos sukneles ir išvydau vieną audinį, kurį tiesiog įsimylėjau: žinojau, kad mano suknelę siūs būtent ši dizainerė ir būtent iš to audinio“, – šypsosi B.Paškevičiūtė.
Savo atradimais turinio kūrėja pasidžiaugė socialiniuose tinkluose, bet nei dizainerės vardo, nei suknelės modelio neatskleidė iki pat vestuvių dienos. Didžioji paslaptis paaiškėjo tik įžengus į bažnyčią – nuotaka vilkėjo pasakišką dizainerės Ingridos Grigalytės suknelę iš šilko organzos, nėrinių korseto ir tulio sijono.
„Man pačiai gal kiek netikėta, bet nusprendžiau per vestuves pabūti... princese. O kada, jeigu ne šią dieną? Suknelė labai romantiška, rankomis išsiuvinėta daug gėlyčių. Esu be galo laiminga, kad drauge su dizainere Ingrida Grigalyte sugalvojome tokio modelio suknelę, o ji su mados namų „Ingrid Love“ komanda viską išpildė. Dabar galiu sakyti, kad tai – mano svajonių vestuvių suknelė: su ja jaučiausi nuostabiai ir taip, kaip norėjau atrodyti savo vestuvių dieną, – džiaugsmu trykšta B.Paškevičiūtė. Pasitikėjimo jai suteikė ir mėgstamiausia šukuosena – lengvai garbanoti plaukai. – Džiaugiuosi, kad mano miestietė Milita Dilytė, kuri yra profesionali plaukų šukuosenų specialistė, tomis garbanomis ir pasirūpino.“
Fotogalerija:
Prieš santuoką – pasiruošimo etapas
Santuokai Beatričė ir Arnas buvo pasiruošę – devynis šeštadienius nuo lapkričio mėnesio lankė sužadėtinių kursus, kurių metu skyrė laiko pokalbiams ne tik vienas su kitu, bet ir kitomis poromis labai giliomis temomis. Pašnekovė portalui Žmonės.lt tvirtina – jei ne sužadėtinių kursai, vargu, ar jie būtų palietę kai kuriuos svarbius klausimus.
„Kursai pirmą kartą privertė ir mane su Arnu pasikalbėti tam tikromis temomis. Vienos – skaudesnės, kitos džiugesnės, bet iš esmės jos padėjo geriau pažinti vienas kitą, labiau atsiverti. Mums labai pasisekė, nes mūsų grupelės poros sukūrė tokią saugią aplinką, kad diskusijos ir apmąstymai būdavo labai gilūs, o kartais tokie nuoširdūs ir atviri, kad būdavo ir ašarų.
Pamenu, kad antro susitikimo pabaigoje turėjome pasakyti savo refleksiją apie kursus. Aš drąsiai pasisakiau, kad man sužadėtinių kursai yra kaip labai gera grupinė porų terapija. Kiti dar pridūrė, kad labai pigi (negali ginčytis dėl to). Nemeluosiu, Arnas buvo mažiau sužavėtas nei aš, bet ėjo, nereikėjo versti. Vyrams tokios temos gal sunkesnės..“, – svarsto ji.
Viena iš įsimintiniausių brolių Joanitų skirtų užduočių – būsimos šeimos garbės kodekso išgryninimas. Nors kiekvienai porai buvo skirta individuali valanda, Beatričei ir Arnui jos neprireikė.
„Su Arnu tikriausiai per 5 minutes sudėjome, kas yra mūsų šeimos garbės kodeksas: kokybiškas laikas dviese, ištikimybė, kalbėjimas visada apie viską ir pagarba vienas kitam. Tai, kad garbės kodeksui sudėti prireikė vos 5 minučių, buvo geras priminimas mums abiems, kad ne veltui esame pora ir žengiame į santuoką – turime vienodas vertybes bei požiūrį šiuo klausimu, – tikina B.Paškevičiūtė. Sužadėtinių kursus ji rekomenduoja visiems, planuojantiems vestuves. – Tai – pati geriausia investicija prieš kuriant šeimą. Geresnės santykių terapijos dabar nesugalvočiau ir nenorėčiau.“