Vilnius atsisveikina su maestro Kostu Smoriginu: prieš paskutinę kelionę – pagerbimas Jaunimo teatre
Trečiadienį Lietuvą apskriejo be galo liūdna žinia: mirė legendinis aktorius, režisierius, muzikantas Kostas Smoriginas. Vėlinių savaitgalį Valstybiniame jaunimo teatre vyksta atsisveikinimas su anapilin išėjusiuoju. Čia renkasi K.Smorigino šeimos nariai, pažįstami, draugai ir bičiuliai, taip pat visi jo talentą vertinę ir juo žavėjęsi žmonės.
Ant Jaunimo teatro scenos stovi molbertas su K.Smorigino nuotrauka ir į ją atremta gitara. Aplinkui – žvakės.
Scenos centre – aktoriaus urna, apsupta baltais gėlių žiedais. Dauguma atsisveikinančiųjų taip pat ateina su baltomis gėlėmis. Artimieji prieš laidotuves pranešdami atsisveikinimo detales prašė išėjusįjį pagerbti baltu gėlės žiedu.
Atsisveikinti su K.Smoriginu galima šeštadienį nuo 15 iki 21 valandos ir sekmadienį nuo 10 iki 13 valandos.
Sekmadienį, 13 val., velionis bus išlydėtas ir palaidotas Menininkų kalnelyje, Antakalnio kapinėse.
+59K.Smoriginas mirė naktį iš antradienio į trečiadienį. „Šiąnakt iškeliavo mano tėtis – Kostas Smoriginas“, – trečiadienio, spalio 29 d., rytą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kostas Smoriginas jaunesnysis.
K.Smoriginas gimė ir užaugo Šančiuose. 1960–1971 m. mokėsi Kauno 19-oje pradinėje ir 6-ojoje vidurinėje mokykloje. 1971–1975 m. studijavo Valstybinėje konservatorijoje (kurso vadovės Dalia Tamulevičiūtė ir Irena Bučienė).
1975–1999 m. ir nuo 2004 m. jis buvo Jaunimo teatro aktorius ir režisierius. Tarp aktorių išgarsinusių vaidmenų – darbai Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Kvadratas“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Nosis“, „Makbetas“, D.Tamulevičiūtės „Haroldas ir Modė“.
Didžiausiu savo autoritetu K.Smoriginas yra įvardijęs Amerikos kino legendą Charlie Chapliną, iš kurio mokėsi kurti graudžiai linksmą pasaulį.
„Jeigu man pavykdavo net sunkiausiam vaidmeny surasti tokį momentą, kai atsirasdavo ir šypsenėlės, tas vaidmuo pavykdavo. Ir žmonės jį atsimena. Tarkim, „Kvadratas“, ten gi buvo daugybė Charlie Chaplino momentų. Radijo darymas, išgirdimas, dovanų gautas kaklaraištis – visa tai buvo Čaplinas. Man buvo didžiulis atradimas ir supratimas, kad jeigu galiu taip veikti žmones, reiškia pagaliau tampu profesionalu“, – yra sakęs K.Smoriginas.
Beveik per penkis kūrybos dešimtmečius jis sukūrė daugiau nei pusšimtį vaidmenų kine bei teatre. Kine jis daug dirbo su tokiais režisieriais kaip Algimantas Puipa, Arūnas Žebriūnas, Vytautas Žalakevičius.
K.Smoriginas taip pat režisavo spektaklius, o tarp labiausiai jį išgarsinusių ir ypatingai žiūrovų pamėgtų buvo 2005 m. pagal Robo Bekerio pjesę sukurtas „Urvinis žmogus“ bei pagal Sigito Parulskio kūrinį pastatytas spektaklis „Laukinė moteris“.
Dar studijų metais K.Smoriginas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, o ilgainiui tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro (dainuojamosios poezijos) kūrėjų.
1995–1998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų („Mūsų kaime“, „Tikras garsas“, „Vėl kartu“). Nuo 2000 m. ėmė rengti solinius koncertus, išleido dvi kompaktines plokšteles („Pilietis“, „Ponai ir Ponios“).
K.Smoriginui 2001 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2007 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
2020 m. išleista Arno Ališausko parengta ir sudaryta knyga „Kostas. Eskizai scenos generolo portretui“, kurioje apie savo spalvingą gyvenimą ir vaidmenis dalinasi pats K.Smoriginas, apie bičiulystę ir kūrybą drauge kalba ir jų draugai bei artimieji.
„Visai tautai reikalingas aktorius“
Po K.Smorigino mirties teatrologė Daiva Šabasevičienė įvardijo jį kaip „visai tautai reikalingą aktorių“ ir akcentavo, jog jis buvo išskirtinio talento teatro žmogus.
„Jis turėjo išskirtinę Dievo duotą išvaizdą ir kūną. Be jokios abejonės, nepamirštamas ir jo balsas. Tiesa, prie šių tarsi išorinių elementų prisidėjo ir unikali dvasinė energija, temperamentas, aktyvumas. K.Smoriginas visuomet turėjo ir nuomonę teatre – galėjai jausti, kad vaidmuo nėra tik režisieriaus, bet ir jo kūrinys, jo traktuotė“, – pasakojo D.Šabasevičienė.
K.Smoriginas, anot D.Šabasevičienės, buvo „nepakeičiamas savo specifiškumu“.
„Taip niekas nesukurtų kaip jis. Namų darbus jis, akivaizdu, atlikdavo. Labai giliai suprasdavo personažo psichologinę kelionę. Buvo psichologinio teatro aktorius, puikiai išanalizuodavo medžiagą. Jo kuriamas personažas nuo pat pirmų akimirkų – ar scenoje, ar filme – leisdavo mums keliauti bendrąja kūrinio struktūra. Lengva žiūrėti, kai toks ryškus, talentingas aktorius. Ir būtent persikūnijimo talentas pavertė jį tokiu garsiu. Juk jį puikiai pažinojo visa Lietuva: nuo liaudies žmonių iki teatro profesionalų. K.Smoriginas buvo tautai reikalingas aktorius visomis prasmėmis“, – pasakojo teatrologė.
+42