„Vilnius Pride 2023“ eitynėse – 5 tūkstančiai spalvingų dalyvių: „Nusipelnėme lygių teisių“

Nuo 12 val. eisenos dalyviai rinkosi šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. 13 val. pajudėta Gedimino prospektu link Katedros aikštės. Čia vyko susirinkimas ir buvo sakomos kalbos.

Eitynėse žygiavo daugiau nei 5 tūkstančiai dalyvių.

Eisenai keliaujant link Katedros aikštės, didelių nesklandumų nekilo.

Vilniaus apskrities policijos viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas žurnalistams sakė, kad renginys praėjo sklandžiai - be žodinių incidentų, jo žiniomis, rimtesnių konfliktų nepasitaikė.

„Visi rėkavimai, apsižodžiavimai buvo išspręsti vietoje, kai kuriais atvejais netgi oponentai vieni kitiems paspaudė ranką ir draugiškai išsiskirstė. Kažkokių pažeidimų fiksuota, protokoluota nebuvo“, - žiniasklaidai kalbėjo jis.

Fotogalerija:

Prie Lukiškių aikštės eiseną pasitiko du protestuotojai su religinio pobūdžio plakatais, dar vienas protestuotojas su panašaus turinio plakatu buvo apsistojęs ties Kudirkos aikšte.

Tiesa, LRT skelbia, kad Gedimino prospektą kirtęs automobilis vos nekliudė eisenos dalyvių – žmonės vos spėjo pasitraukti ir išvengti susidūrimo.

D.Daukantas žiniasklaidai teigė, kad nei jis, nei eiseną sekę pareigūnai tokio pažeidimo nefiksavo, apie tai jiems tiesiogiai nebuvo pranešta. Jis teigė, kad dar bus peržiūrima filmuota medžiaga ir patikrinta, ar toks incidentas buvo.

Prie Katedros eiseną pasitiko rimčiausias protestuotojų būrys - 30-40 ant laiptų link Katedros atsistojusių žmonių.

Prie eisenos pastebėtas ir Antanas Kandrotas-Celofanas, kuris su savo bendražygiais „Vilnius Pride 2023“ pasitiko šūkiais „Lietuva, Lietuva!“. Ant vienų laikomų plakatų parašyta „PYDRMS NE“.

Jis, būryje pastebėjęs Seimo narį Tomą Raskevičių, panoro su juo nusifotografuoti.

Parlamentarui sutikus ir mėginant nufotografuoti asmenukę, T.Raskevičius A.Kandrotą pabučiavo į žandą. Po trumpo dialogo, vyrai išsiskirstė taikiai, be fizinių konfliktų.

Prie protestuotojų priėjo vienas vyras nešinas LGBT+ vėliava, klausdamas, gal „jums vėliavos trūksta“. Įvyko apsižodžiavimas, tačiau pareigūnai situaciją išsprendė taikiai.

Renginį organizavo asociacija „Trans Autonomija“ ir pilietinės visuomenės iniciatyva „Demonstruokimės“.

„Džiugu dėl Estijos ir šiek tiek pavydu. Kartais norisi kažkokių mažų pergalių, bet jų nėra ir atrodo, kad LGBTIQ bendruomenė skatinama susitaikyti, eiti į kompromisus, o kai kurie galiausiai lieka su niekuo“, – BNS sakė vienas eitynių organizatorių, asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjas Ajus Jurgaitis.

„Tiesiog laukiame progreso, kurio nėra“, – pridūrė jis.

A.Jurgaitis teigė besitikintis, kad bent Civilinės sąjungos įstatymas greitai bus priimtas, tačiau nesiėmė prognozuoti, kiek tai realu.

„Mūsų reikalas yra sakyti tai, ko mums reikia, reikalauti lygių teisių. Lygios teisės nėra kažkokių didelių diskusijų objektas, tai yra tai, ko kiekvienas žmogus nusipelno“, – kalbėjo aktyvistas.

Sutikti plojimais

Prasidėjusios „Vilnius Pride 2023“ eitynės sutiktos plojimais – aplinkiniai sveikino eisenos dalyvius.

Konfliktų nefiksuota.

Ties Lukiškių aikšte du protestuotojai laikė plakatus: „Dievas teisia nuodėmę“, „Pasiruošk Dievo karalystei“.

Iš iš eisenos dalyvių buvo girdimi šūksniai – „Jėzus myli visus“, „Mes esame visur“, „Demonstruokimės“.

Eitynių minioje plevėsavo Lietuvos, ES, Ukrainos, Latvijos, Airijos vėliavos, dominuoja vaivorykštės spalvų vėliavos.

Prie Kudirkos aikštės eisenos dalyvius vienas protestuotojas pasitiko per garsiakalbį skaitydamas religinius atsišaukimus. Praeidami pro jį eisenos dalyviai skandavo „Dievas myli visus“.

Galiausiai eisena pasiekė Katedros aikštę.

„Svarbu eiti“

Į eitynes susirinkę žmonės apgailestavo dėl lėto Lietuvos progreso užtikrinant seksualinių mažumų teises.

Neformaliojo švietimo srityje dirbantis 26-ių Rokas Keršys sakė labai besidžiaugiantis dėl Estijos sprendimo įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Anot jo, toks sprendimas įrodo, jog LGBTIQ teisių užtikrinimas yra politinės valios, o ne kultūrinių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų šalių klausimas.

Pasak eitynių dalyvio, būtent politinės valios Lietuvoje trūksta priimti Civilinės sąjungos įstatymui.

„Būtų valios, rytoj tą būtų galima padaryti. (...) Kiek reikės laiko tą valią užsiauginti, vienas Dievas težino“, – BNS sakė R.Keršys.

24-ių mokytoja Simona Auštanavičiūtė kalbėjo esanti liūdinti, jog „trypčiojame toje pačioje vietoje 30 metų“. Ji teigė besitikinti, jog eitynės padės atkreipti dar didesnį visuomenės dėmesį į bendruomenės problemas.

„Manau, yra svarbu eiti ir sakyti žmonėms, kad mes esame, esame gyvi ir neturime žmogaus teisių“, – BNS teigė lesbietė.

Dalyviai raginami būti tolerantiškais ir neatsakyti į provokacijas

Organizatoriai feisbuke prieš renginį paskelbė ir eitynių taisykles:

„Jokios diskriminacijos ir neapykantos kalbos – jokios transfobijos, homofobijos, rasizmo, ksenofobijos, seksizmo, eiblizmo ir t.t.

Gerbkite erdvę ir eitynių dalyvius/-es, nesivelkite į konfliktus su kontraprotestuotojais.

Laukiame visų, tačiau dėmesys skiriamas LGBTQ+ bendruomenei – dideli baneriai ir vėliavos su partijų ar verslų reklamomis nepageidaujami.

Turėkite geriamo vandens, apdangalą nuo saulės ar lietaus. Jei galite, į eitynes ir iš jų vykite grupelėmis“, – rašyta feisbuko įraše.

Protestuotojų buvo

11 valandą galutiniame „Vilnius pride“ eisenos taške, prie Katedros aikštės, į nesankcionuotą renginį kvietė „maršistas“ Antanas Kandrotas-Celofanas.

Oficialiai pirminė nesankcionuoto renginio paskirtis esą buvo pakelti lietuviškas vėliavas, tačiau savo feisbuke vaizdo įrašu kviesdamas sekėjus rinktis į Katedros aikštę, A.Kandrotas akcentavo sostinės gatvėje esančią vaivorykštės spalvų perėją ir vadino LGBT atstovus „nevykėliais“.

Eitynės vyksta nuo 2010 m.

LGBT+ bendruomenės eitynės Lietuvoje su pertraukomis vyksta jau keturioliktus metus.

Pirmosios tokios eitinės organizuotos 2010 m. gegužės 9 d. Renginys buvo aršiai sutiktas protestuotojų. Skirtingai nei šio šeštadienio renginys, eitynės vyko kitoje Neries kranto pusėje, Upės gatve.

2013 m. eitynės organizuotos Vilniaus centre, Gedimino prospekte, eisena judėjo nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. Dėl eitinių vietos LGBT+ bendruomenė teisėsi su vietos savivaldybe, kuri norėjo eitynes vėl leisti organizuoti tik Upės gatve.

2016 m. į teismus kreiptis nereikėjo – dalyviams buvo suteiktas leidimas žingsniuoti Gedimino prospektu. Skelbiama, kad į „Baltic Pride 2016“ eitynes susirinko apie 3 tūkst. dalyvių.

„Baltic Pride“ renginiai kas trejus metus vyksta vis kitoje Baltijos šalių sostinėje. Paskutinis „Baltic Pride“ renginys Vilniuje įvyko pernai, šių metų eitynės vadinasi „Vilnius Pride“.

2021 m. rugsėjo 4 dieną Laisvės alėjoje Kaune surengtosios pirmosios miesto istorijoje LGBT ir juos palaikančiųjų eitynės „Kaunas Pride“.