„Vilvi Group“ inžinieriaus iššūkis virto visos komandos tikslu: per dvi paras – 664 km

Aivarą po alinančio iššūkio pasitiko „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius / Aivaras su šeima / Viktorijos Makovskajos nuotraukos
Aivarą po alinančio iššūkio pasitiko „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius / Aivaras su šeima / Viktorijos Makovskajos nuotraukos
Žmonės.lt
Šaltinis: Reklama
A
A

Liepos pabaigoje „Vilvi Group“ mechanikos inžinierius Aivaras Šeputis įveikė neeilinį iššūkį – per dvi paras dviračiu numynė net 664 kilometrus, aplankydamas visas grupei priklausančias įmones Lietuvoje bei Latvijoje. Beveik 28 valandos gryno mynimo, vos kelios valandos miego, karštis, vandens trūkumas ir klaidingas posūkis – išbandymų kelyje netrūko.

Tačiau finišavęs Aivaras daugiausia kalbėjo ne apie nuovargį: žygį pradėjo vienas, o baigė jausdamas, kad kartu su juo mynė visa įmonės komanda.

Hobį sujungė su darbu

Aivaras pasakoja, kad idėja dviračiu apkeliauti visas „Vilvi Group“ įmones kilo prieš kelerius metus. Kai prie grupės prisijungė „Marijampolės pieno konservai“ ir Kalvarijos gamykla, ryžosi iššūkį įgyvendinti.

„Šiemet grupė vienijo jau septynias įmones Lietuvoje ir Latvijoje, tad grįžau prie minties apie žygį. Dalyvauju įmonės ambasadorystės projekte ir pamaniau, kad galiu sujungti hobį su darbu: ir išbandyti save, ir daugiau papasakoti apie „Vilvi Group“, – sako Aivaras.

Iš pradžių jis ketino tiesiog per atostogas tyliai ramiai apvažiuoti visas įmones, tačiau kai apie sumanymą papasakojo kolegei, idėja išaugo į visos komandos stebimą kelionę.

„Ji pasiūlė iš to padaryti šventę visiems. Nenorėjau minti savaitę ar dvi, todėl išsikėliau sau klausimą – ar galėčiau visą maršrutą įveikti per dvi paras?“ – pasakoja Aivaras.

Simbolinė kelionė sujungė skirtinguose miestuose ir dviejose šalyse dirbančius „Vilvi Group“ kolegas. / Viktorijos Makovskajos nuotr.
Simbolinė kelionė sujungė skirtinguose miestuose ir dviejose šalyse dirbančius „Vilvi Group“ kolegas. / Viktorijos Makovskajos nuotr.

Prieš kelionę ėmė abejoti

Ilgi atstumai jam nebuvo naujiena. Neslepia, yra numynęs daugiau nei 200 kilometrų per dieną, ne kartą dalyvavo Žemaitijos dviračių ture bei įvairiuose iššūkiuose su Šilalėje veikiančiu dviračių klubu.

Dviratį Aivaras vežasi ir į daugelį šeimos kelionių. Vis dėlto likus kelioms savaitėms iki žygio pradžios ramybę pakeitė abejonės.

„Ėmė kilti visokių minčių: ar tikrai pavyks, gal per daug užsibrėžiau ir per daug visiems pripasakojau? Nors panašių iššūkių esu turėjęs, toks atstumas per dvi paras jau buvo visai kas kita“, – pripažįsta.

Apie savo planą Aivaras ne iš karto papasakojo šeimai. Žinojo, kad žmona labiausiai nerimaus dėl jo saugumo ir važiavimo naktimis. „Iš pradžių jai nieko nesakiau. Kai viskas jau buvo suplanuota ir nebebuvo kur trauktis, tada pranešiau“, – šypteli vyras.

Artimiausi Aivaro palaikytojai: žmona Jurgita, sūnūs Arnas ir Adas. / Viktorijos Makovskajos nuotr.
Artimiausi Aivaro palaikytojai: žmona Jurgita, sūnūs Arnas ir Adas. / Viktorijos Makovskajos nuotr.

Po paros kelyje ėmė trūkti jėgų

Aivaras startavo iš Tauragės apie vidurnaktį. Per pirmąją parą reikėjo pasiekti Bauskę Latvijoje – įveikti maždaug 430 kilometrų.

Iš anksto jis nebuvo nusprendęs, kiek ir kur miegos. Planavo važiuoti lėčiau, bet kuo mažiau sustoti. Su savimi pasiėmė tik užkandžių, šiek tiek drabužių ir dviračio dalių. Nei palapinės, nei miegmaišio nesivežė.

Pirmąją dieną pavyko palaikyti didesnį greitį, nei buvo numatęs, bet artėjant vakarui pradėjo veikti nuovargis ir miego trūkumas. „Pajutau, kad pradedu mėtytis po kelią. Supratau, kad važiuoti toliau nesaugu, todėl tiesiog kritau po medžiu ir maždaug valandą numigau.“

Bauskę Aivaras pasiekė prieš vidurnaktį, beveik parą praleidęs kelyje. Tikėjosi trumpam sustoti, nusiprausti ir pailsėti, tačiau įmonė suorganizavo kur kas šiltesnį sutikimą – kolegos buvo pasirūpinę maistu, teiravosi, ko dar gali prireikti. Po ilgos dienos kelyje Aivarui toks dėmesys buvo netikėtas ir labai svarbus.

Pamiegojęs apie keturias valandas, maždaug pusę septynių ryto vyras vėl sėdo ant dviračio. Laukė kelias atgal į Lietuvą, paskutinė grupės įmonė Kelmėje ir finišas Plateliuose, kur buvo numatytas „Vilvi Group“ renginys.

Finišavęs dviratininkas buvo papuoštas ąžuolo lapų vainiku. / Viktorijos Makovskajos nuotr.
Finišavęs dviratininkas buvo papuoštas ąžuolo lapų vainiku. / Viktorijos Makovskajos nuotr.

Per karštį baigėsi vanduo

Antrąją dieną vienu didžiausių išbandymų Aivarui tapo karštis, mat buvo pasiėmęs per mažai vandens, o pakeliui ilgą laiką nesimatė nei parduotuvės, nei sodybos.

Pirmąją dieną jau buvo tekę sustoti prie žmonių namų ir prašyti vandens. Jam mielai padėjo, tačiau kitą kartą tokios galimybės nebuvo. Teko mažinti tempą ir laukti, kol pagaliau pasitaikys parduotuvė.

„Kai baigėsi vanduo, pradėjau važiuoti lėčiau ir praradau nemažai laiko. Per tokį karštį be vandens ilgai nepavažiuosi“, – sako dviratininkas.

Dar daugiau laiko kainavo klaidingas posūkis artėjant prie Kelmės. Aivaras naudojosi dviem navigacijos programėlėmis, tačiau jos nuvedė ne ten, kur reikėjo. „Žinojau, kad Kelmėje yra mūsų įmonė, bet programėlė nuvedė visai kitur. Paskambinau įmonės vadovui, jis paaiškino, kur važiuoti. Truputį supanikavau, pradėjau ieškoti trumpiausio kelio ir iš pradžių net nepastebėjau, kad vis dar minu ne į tą pusę“, – pasakoja vyras.

Aivarą po alinančio iššūkio pasitiko „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. / Viktorijos Makovskajos nuotr.
Aivarą po alinančio iššūkio pasitiko „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. / Viktorijos Makovskajos nuotr.

Kolegos pirmieji pamatė, kad paklydo

Visą Aivaro kelionę per specialią programėlę sekė „Vilvi Group“ darbuotojai. Pastebėję, kad jis nukrypo nuo maršruto, kolegos pradėjo rašyti ir klausti, kas nutiko.

Aivaras žinojo, kad finiše jo laukia žmonės, todėl grįžęs į tinkamą kelią dar padidino greitį: „Tikriausiai suveikė adrenalinas. Jaudinausi, kad nespėsiu sutartu laiku. Jaučiau atsakomybę, nes tai buvo nebe vien mano asmeninis iššūkis.“

Nors buvo numynęs daugiau nei 600 kilometrų, paskutinėje atkarpoje Aivaras paspartino tempą ir į finišą atvyko net anksčiau, nei planavo.

Kolegų dėmesį jis jautė visos kelionės metu. Kertant Latvijos sieną dėl ryšio sutrikimų sekimo programėlė kurį laiką rodė, kad Aivaras nejuda. Netrukus jis sulaukė žinučių ir skambučių – kolegos teiravosi, ar viskas gerai ir ar nereikia atvažiuoti padėti.

„Buvo saugiau žinoti, kad mane stebi. Jei bent trumpam sustodavau, kolegos iš karto klausdavo, kas nutiko“, – šypteli.

Asmeninis sumanymas tapo visos grupės iššūkiu

Visose aplankytose įmonėse Aivarą pasitikdavo darbuotojai. Jie pasirūpindavo vandeniu ir maistu, suteikdavo galimybę pailsėti ar nusiprausti, klausdavo, kaip dar galėtų padėti.

Po vienos žvyrkelio atkarpos Aivaro dviratis buvo aplipęs purvu. Jam užsiminus, kad reikėtų dviratį nuplauti, kolegos greitai surado reikalingas priemones ir padėjo jį paruošti tolesnei kelionei.

Visos kelionės metu Aivaras jautė kolegų palaikymą: jie sekė maršrutą, rašė žinutes, teiravosi, ar viskas gerai, ir drąsino tęsti žygį. „Kur tik atvykdavau, visur klausdavo, ko trūksta ir kuo gali padėti. Atrodė, kad šis iššūkis visus suvienijo. Pradėjau minti vienas, bet finišavo visa grupė.“

Aivarą po alinančio iššūkio pasitiko „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. / Viktorijos Makovskajos nuotr.
Aivarą po alinančio iššūkio pasitiko „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. / Viktorijos Makovskajos nuotr.

Finiše jo laukė ne tik kolegos, bet ir žmona su dviem sūnumis. Aivaras pripažįsta, kad kelionės pradžioje svarbiausia buvo patikrinti savo galimybes ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tačiau kuo toliau važiavo, tuo aiškiau suprato, kad iššūkis svarbus ne vien jam.

„Mūsų generalinis direktorius Gintaras Bertašius dažnai kartoja, kad „Vilvi Group“ stiprybė yra jos žmonės. Per šią kelionę pats tuo įsitikinau. Jei ne kolegos ir jų palaikymas, galbūt nebūčiau laiku pasiekęs finišo“, – svarsto Aivaras.

„Vilvi Group“ – viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių grupių Baltijos šalių regione, vienijanti septynias įmones Lietuvoje ir Latvijoje. Grupė remia bendruomenių, sporto ir kitas iniciatyvas, tačiau Aivaro istorija parodė, kad palaikymo sulaukia ir pačių darbuotojų iškelti tikslai.

Iš pradžių turėjęs būti tylus asmeninis žygis tapo bendru įvykiu, į jį įsitraukė skirtingose įmonėse ir dviejose valstybėse dirbantys kolegos.

Aivaras tikisi, kad jo kelionė įkvėps ir kitus darbuotojus imtis savo sumanymų. „Gal tai taps tradicija, o gal kai ką paskatins išsikelti savo tikslą. Nebūtina važiuoti tokį atstumą. Svarbiausia – išdrįsti pabandyti“, – apibendrina jis.