Violeta Mičiulienė pirmą kartą atvirai – kaip vos nenunuodijo tėvų ir kodėl išsiskyrė su vyru

Tinklalaidėje „AKIS Į AKĮ su Arūnu Valinsku“ dalyvavusi V.Mičiulienė atvirai prakalbo apie savo santykius su mylimu tėčiu. Žinoma moteris pasidalijo istorija, kai su juo kartu važiavo grybauti, ir nors jis jau buvo aklas, tačiau sugebėjo surasti trokštamą grybą.

„Mačiau, kaip tėtis jį glostė. Jis išrovė ir pabučiavo tą raudonviršį. Mes važiavom namo ir jis sako: „Neskubėk, atidaryk langą“. Atidariau. Ir jis iškišo tą grybą ir sako: „Važiuok labai pamažu“ O tą dieną gatvės tuščios. Ir jisai sako: „O ką žmonės? Ką žmonės?“ O nei vieno žmogaus. Sakau: „Juokiasi visi“. O jis atsakė: „Tai va. Ir sako: grybų nėra. Aklas žmogus ir tas surado, žiūrėkit“. O gatvės tuščios, tuščios... Mes atvažiavom, išlipom. Sakau: „Einam“, jis sako: „Žinai, aš pasėdėsiu ant suoliuko“. Jis vėlai vakare su tuo grybu parėjo. Jis sėdėjo, nes jam tai buvo pergalės ženklas.

Va todėl grybai man labai daug ką reiškia, nes jie simbolizuoja tai, kad visada reikia ieškoti, rasti ir atradus džiaugtis savo pergale. Taip tėtis išmokė. Jis buvo mano mokytojas“, – pasakojo V.Mičiulienė.

Ji prisiminė ir Covid pandemijos laikotarpį, kurį leido kartu su tėčiu bei prisigalvodavo įvairios veiklos.

„Mes su tėčiu buvom dviese namuose. Ir aš sumąsčiau – reikia kažką daryti. Ir jo iš mokyklos, gimnazijos, kur jis dirbo, parsinešta – kitaip nepasakysiu – taburetė... Tokia išklibusi, metalinėm kojom. Ir tokia visa apvilkta, Sakau: reikia mest lauk. Ir taip sako: ooo, kiekvienas gali išmesti. Rytoj aš imsiuos jos. Kaip tai? Jis man susakė ko reikia. Aš šeštą valandą miegu. Jis mane kelia. Taigi reiškia: kur mano švitrinis popierius? Kaukia. Piršinės.

Jis išėjo į laiptinę ir sako: tu pamatysi. Aš, sako, taip nušveisiu šitą taburetę, kad visos tos metalinės kojos blizgės kaip seno šunio pautai“, – prisiminė žinoma aktorė.

Vyras, šeima

Laidoje V.Mičiulienė prabilo apie pažintį su savo vyru. Tuomet jai buvo vos 18-a, o jam – 25-eri.

„Jis, kaip nekeista, tuo metu buvo baigęs mokyklą ir visi labai stebėjosi, kaip jis stojo į konservatoriją kartu su manim.

Mes su juo pragyvenom 10 įdomių metų. Aišku, periodiškai jis buvo armijoje, į kariuomenę išėjo, sugrįžo, mes mokėmės. O po to, aš galvojau, labai analizavau, kodėl mes išsiskyrėm. Jis buvo labai talentingas, labai įdomus žmogus, bet jis nemokėjo sutvarkyt savo gyvenimo kaip reikia. Problema buvo tame, kad aš gyvenau su tėčiu, kuris viską žinojo. Laukiau, kada jis pradės man vadovauti. O jis pats nemoka nieko – jis yra menininkas, piešia, stato. Jeigu yra du menininkai, kažkas turi iniciatyvą,

Nežinau, ko aš tikėjausi, bet įsivaizdavau, kad vyras turėtų būti toks kaip mano tėtis – žinoti kur kas, kaip ką daryti“, – teigė Violeta.

Moteris neslepia esanti toks žmogus, kuris antrą kartą į santuoką tikrai neitų.

„Visi sako, kad būna antras, trečias, ketvirtas pabandymas, jeigu tas nepasisekė. O aš esu iš tų moterų, kurios, jeigu neišėjo normaliai gyventi, jau į tą pačią upę antrąkart neįbris. Draugaut galim, bet atiduoti savo širdį, namus ir pinigus aš nepasiruošusi.

Aš meldžiuosi, Dieve, prašau, tiktai vieno. Neatsiųsk man kokio nors berazūmio, dėl kurio aš išprotėčiau. Mačiau tiek protingų moterų, kurias ištinka seilėtekis, jos pamiršta vaikus, tėvus ir taip toliau. Ne, man šitų nesąmonių nereikia. Aš turiu viską blaiviai apmąstyti, aš sistemos žmogus“, – teigia ji.

Mamos netektis

Pokalbio metu Violeta atskleidė ir apie ją palietusią mamos mirtį. Jos moteris neteko dar būdama studentė.

„Per stojamuosius mirė mano mama. Prieš tai ji laiką ilgą sirgo <...> Mano mama buvo oras. Kaip mes vertinam orą? Kai jis yra, mes jo net net nejaučiam. Ir kai jisai dingsta, suprantam, kiek jis mums svarbus.

Kiek mano tėtis buvo egoistas, aš buvau egoistė, o mama mums tarnavo. Tai buvo žmogus, kuris atidavė visą save, kol paskui pati sudegė.

Aš labai pykau. Man nebuvo gaila mamos, man buvo gaila savęs be mamos. O kaip aš dabar gyvensiu? Ir tik daug metų praėjus, aš kapelį tvarkau ir taip galvojau per laidotuves moteris sakė: „O jetau, kokia jauna“, galvoju: „Kokia nesąmonė, kokia jauna.“ Ir staiga aš skaičiuoju, metus, mama mirė 48 metų. Ir kada atėjo tas laikotarpis, kai man sukako 48 metai, man prasidėjo visi tie metai laukimo, tos baimės, kada gali būt, kad aš atkartosiu jos gyvenimą. Bet labai džiaugiausi, kai visa tai baigėsi“, – neslėpė V.Mičiulienė.

Tik po skaudžios netekties Violeta suprato, kaip jos nevertino.

„Va tada man žiauriai trūko mamos ir galvoju, kad aš nevertinau mamos, nes nesuvokiau, kiek ji svarbi. Ji viską darė, kaip aš norėjau. Mane lepino be proto. Aš turėjau viską, kas geriausia“, – tikina ji.

Aktorė prisiminė ir vaikystės išdaigą, kuri vos nesibaigė tragedija. Žinoma moteris pagalvojo, kad nunuodijo savo tėvus.

„Negalima apgaudinėti tėvų ir reikia išmokti pamokas ir eiti į mokyklą tada, kada reikia. O aš nenorėjau eiti ir suvaidinau, kad sergu ir pasakiau, kad turiu temperatūros. O mama, kadangi buvo medicinos seselė, sako: „Įrodyk, įrodymas yra termometras“. O ten juk nieko, o mama virė obuoliukų kompotą, kurį aš labai mėgau. Ir kai ji nematė, aš įkišau, ištraukiau termometrą ir žiūriu gi – pusės nėra. Tada supratau, kad labai noriu į mokyklą, sakau, nieko nėra, viskas, aš išeinu, išeinu ir galvoju: oho, kas dabar bus? Bet tai, kad pasakyti, kas atsitiko, net nešovė į galvą. Sugrįžtu, pietūs, aš valgau ir įpila, sako: „Tavo mylimas kompotas.“ Sakau: „Ne, nenoriu.“ Kaip tai nenori? Ne. Ir aš taip žiūriu – ir mama, ir tėtis geria, ir galvoju: aš žinau, kad tai yra nuodai. Sakau: jie numirs, nenumirs, bet nu aš negaliu pasakyti, o jeigu numirs, ką aš darysiu? Ir taip kokias dvi tris dienas ateinu, pasižiūriu – gyvi, stebiu, ir galvoju: nu va, išgyveno tris dienas, jau turėjo išsivaikščioti“, – prisiminus juokėsi V.Mičiulienė.

Visą pokalbį galite rasti čia: