Trečios atžalos besilaukianti Violeta Repčenkaitė: „Kam svarbu skaičiuoti skyrybas ar vedybas – tegul skaičiuoja. O aš gyvensiu toliau savo gyvenimą“

Nuo tokio gyvenimo sprendimo jos neatgrasė dvi prieš tai buvusios santuokos, kurios dovanojo sūnų Titą ir dukrą Dorotėją.

Džiugia žinia Violeta pasidalijo savo socialinėje paskyroje – įdėjo nuotrauką, kurioje ji kaip visuomet žavinga ir su aiškiai padidėjusiu pilvuku, šalia – sūnus ir sužadėtinis Ade.

Violeta, kai kuriuos žmones glumina faktas daugiau nei viena santuoka, trys vaikai nuo skirtingų vyrų – pasaulio pabaiga mėgstantiems nagrinėti kitų gyvenimus.

Kūdikio laukimas – didžiulė dovana. Nesvarbu – ar pirmas, antras, ar trečias...o gal – penktas.

Kam svarbu skaičiuoti vyrus ir skyrybas ar vedybas – tegul skaičiuoja. O aš gyvensiu toliau savo gyvenimą, – bendraudama su portalu Žmonės.lt sakė Violeta – kaip visada ramiai ir su šypsena. – Kaip žinia, visi laimingi yra panašūs, o nelaimingi labai skirtingi.... Laimingas ir sėkmingas žmogus neapkalbinės ir nevertins. Jis išliks savo ramybėje ir savo vibracijose, tuo tarpu kiti nuodys save apkalbomis. Kiekvienam savo kelias, aš einu savu.

Ar tai nesujaukė kokių nors jūsų planų?

Kokius planus gali sujaukti nauja gyvybė? Ir apskritai, ką reiškia tie mūsų planai prieš didį visatos stebuklą? Visatos planas – mano planas. Kai viską priimi, tai supranti, jog viskas dėliojasi tau palankiausiu būdu.

Tai, kuo užsiimate – retrito programa, sąmoningai subalansuotomis atostogomis moters sielai, protui ir kūnui – skamba mistiškai.

Žmonės, moterys šiais laikais labai nutolę nuo savęs, Dievo, savo šaknų, todėl visa, kas buvo natūralu senų senovėje tapo mistišku reiškiniu.

Buvimas tarp moterų moterims labai reikalingas ir naudingas.

Atsitraukti nuo kasdienybes bei prisiminti daugybę dalykų, kurie jungia mus su savimi pačiais bei visata, skirti laiko sau tapo prabanga, todėl atsirado daugybė ligų – depresijos, baimės priepuolių. Tai nereiškia, sąmoningai subalansuotą programą bei atostogas sielai, protui ir kūnui renkasi tik bėdų kamuojamos moterys, susirenka ir tos, kurioms viskas puikiai klojasi. Bet jos supranta, kad reikia save maitinti, kol viskas gerai, o ne tada, kai jau palūžti.

Meditacijos, joga, savęs pažinimo paskaitos, įvairios terapijos, pokalbiai apie moteriškumą, įvairių ritualų atlikimas nėra mistika – visa tai labai gerai išmanė mūsų protėviai. Jie tikrai nebuvo už mus kvailesni.

O galbūt mistiškai atrodo didžiulis būrys švytinčių moterų, skleidžiančių meilę ir šviesą? (Juokiasi). Štai ką tik išleidau būrų deivių namo po nuostabaus pasibuvimo kartu. Taip turi būti. Laimė turi būti mūsų kasdieninė būsena, o ne proginė.

Gyvename čia ir dabar. Ne vakar, ne ryt ...

Kai kurie žmonės skeptiškai vertina moteriškumo mokymus ir panašius dalykus. Ką atsakytumėte skeptikams?

Tegul vertina kaip jiems tinka. Jei žmogus renkasi vertintojo poziciją, aš nelabai turiu, ką jam iš viso pasakyti (šypsosi).

Tik atvira širdis, pasirengusi matyti, jausti, girdėti, gali priimti stebuklą. Vienas iš meilės sau eis į šviesą, kitas iš nemeilės sau tūnos tamsoje...