Violeta Tarasovienė 42-ojo gimtadienio nesureikšmina: svarbiau – vestuvių su Viliumi metinės
Rugpjūčio 25-ąją dainininkė Violeta Tarasovienė švenčia 42-ąjį gimtadienį. Nors proga ir didelė, Žmonės.lt ji pasakojo šios dienos nesureikšminanti: kur kas svarbesnės jai atrodo netrukus laukiančios vestuvių su dainininku Viliumi Tarasovu metinės.
Gimtadienio išvakarėse bendraudama su Žmonės.lt V.Tarasovienė pasakojo didelės puotos neplanavusi.
„Šįmet – ne jubiliejus, taigi didelio baliaus tikrai neorganizuoju. Tik artimiausi šeimos nariai susirinks. Viliaus tėvai turi gražų sodą, kuriame mes mielai apsilankome. Šią vasarą ten užsukti dar neteko, todėl naudojamės proga susirinkti, tuo labiau kad ir oras jau gražus. Laukia kepsniai ant laužo“, – šypsosi ji.
Be kepsnių, bus ir dar šis tas skanaus: „Per gimtadienius aš eksperimentuoju: gaminu ką nors įdomesnio. Vadinasi, išbandau „ant savų“. Šįmet gaminsiu šonkauliukus ir panakotą, galbūt ir vištieną su specialiu padažu, bet dar nežinau. Būna, kad randu patiekalą receptų knygoje, būna, kad improvizuoju – randu ką netikėto, panaudoju, ir pavyksta.“
Žinoma, bus šventė – bus ir dovanų: „Dovanos man nėra svarbu. Aišku, geriausia gauti reikalingus daiktus, – tokius, kuriuos galima panaudoti: jais pasipuošti ar perskaityti. Labai nemėgstu nereikalingų daiktų. Pavyzdžiui, padovanotų kas nors vazą... Nežinau, man nepatinka. Juk galų gale, kiekvienas turi savo skonį tai vazai, savo namų interjerą. Ir paveikslai yra skonio reikalas... Žinoma, tokių dovanų neišvengsi – kažkas ima ir padovanoja. Bet aš norėčiau gauti praktiškas dovanas.“
Dainininkė pasakojo didelių puotų nekelianti, nes šventė neatrodo tokia reikšminga. „Gimtadienių visai nesureikšminu. Jau kelerius metus tai man neatrodo labai ypatinga. Žinoma, reikia paminėti, taigi švenčiu vien dėl to. Smagu gražią dieną pasidaryti šventę, kai yra proga. Iš tiesų gimtadienius švenčiu kasmet, bet nesmarkiai. Tik 40-metį tikrai trankiau paminėjau – susirinko daug žmonių. O visais kitais metais – simboliškai“, – pasakoja.
Nesureikšmina ir bėgančių metų. „Metai manęs negąsdina. Nejaučiu jų, apie skaičių tikrai nesusimąstau. Kartais man net pasimiršta, kokio amžiaus esu – imu skaičiuoti“, – šypsosi.
Kai kitos moterys pasakoja, kad po 40-ies tarsi pradėjo naują, geresnį gyvenimą, V.Tarasovienė sako šitaip dar nepasijutusi: „Tikrai dar nejaučiu tos stereotipinės ramybės, kuri kartais atrodo kaip išpūstas burbulas. Nėra tų minčių, kad štai, vaikai užaugo, gyvenimas pasikeitė... Gal taip bus sulaukus 50-ies ar 60-ies?“
Ir apie prabėgusius metus per gimtadienius galvoti nepuola – geriau apie ateinančius: „Nesu linkusi svarstyti apie tai, kas buvo. Daugiau galvoju apie tai, kas dar bus. O kas buvo... pražuvo. Keistoka būtų galvoti apie praeitį. Tai ateičiai, šiems metams, su Viliumi turime daug planų. Duokdie, bent vieną galėtume įgyvendinti. Norime krūvą koncertų suorganizuoti, ir tokį, ir anokį... Ateinantys metai tikrai bus su muzika. Greitu laiku pasirodys ir dvi naujos dainos.“
Svarbiau – vestuvių metinės
Kaip per gimtadienius Violetą sveikina Vilius Tarasovas? „Vyras per gimtadienius yra mane kelissyk nustebinęs, bet tai nevirto tradicija. Užtat turime kitą: rugpjūčio 31-ąją švenčiame savo vestuvių metines, šįmet – devintąsias. Metinių proga kasmet apsilankome tame pačiame restorane. Mums jis labai patinka: dar draugystės pradžioje ten dažnai lankydavomės, restorano šefas kepė mums vestuvinį tortą, pati pas jį lankiau pamokas, o ir maistas labai skanus“, – atskleidžia tradiciją.
Dainininkė sako, kad vestuvių metinių įprastai laukia labiau nei gimtadienio: „Jau kelerius metus manau, kad reikšmingesnės man – vestuvių metinės. Šios šventės labiau laukiu, labiau nekantrauju, jaudinuosi. Nežinau, kodėl taip yra. Ką tas gimtadienis? Tavo vienos šventė. O metinės reiškia daugiau: mūsų pragyventus metus, vaikus, bendrą gyvenimą.“
Ir iš tiesų, santuokoje Violeta ir Vilius gyvena jau devynerius metus. Kaip sekasi? „Prisitaikymas, derybos, meilė – santuoka susideda iš šių dalykų. Pas mus tai visada yra. O taisyklė viena vienintelė: reikia meilės. Be to, reikia ją ir puoselėti. Juk negalima kitaip... Čia kaip su ugnimi: jei neprižiūri, nededi malkų, ji užgęsta. Taip pat visada sakau, kad reikia prisiminti tuos žodžius, kuriuos prisižadėjome Dievui: ir varge, ir laimėje, ir nelaimėje. Juk tada, kai prisieki bažnyčioje, galvoji, kad tai – vienintelis kartas“, – sako V.Tarasovienė.
Pokalbį su Žmonės.lt ji baigia atskleisdama, ko gimtadienio proga sau linkėtų pati: „Norėčiau, kad visi būtų sveiki, kad pasaulyje nebūtų karo. Noriu, kad gyventume laimingai, kad mums nieko netrūktų, kad mūsų tėvai būtų sveiki. Kasmet to linkiu ir sau, ir kitiems.“