Virgilijui Noreikai būtų suėję 85-eri: sukakčiai – maestro biustas teatro fojė

Biustą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Šį maestro atminimo ženklą teatrui dovanojo garsiojo solisto žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė. Sumanymą įgyvendinti padėjo „Vilniaus klubas“ ir paramos fondas „Orfėjo lyra“.

Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė nusilenkė visiems V.Noreikos talento gerbėjams, prisidėjusiems prie to, kad jo memorialinis biustas atsirastų teatro fojė. „Mūsų tautai labai reikalingas kultūros asmenybių įvertinimas. Jas būtina įamžinti, kad jaunimas prisimintų, kokie talentingi žmonės gyveno, kūrė ir dirbo Lietuvai“, – sakė L.Bartusevičiūtė-Noreikienė.

Simboliška – V.Noreikos bronzinis biustas teatre atidengtas čia vyksiančio II Tarptautinio V.Noreikos dainininkų konkurso finalo išvakarėse.

„V.Noreika – ne tik žymiausias Lietuvos tenoras, bet ir buvęs ilgametis šio teatro vadovas. Prisiminimai apie jį iki šiol tebesklando tarp mūsų teatro sienų. Džiaugiuosi galėdamas V.Noreiką vadinti ir savo Mokytoju, didžiai gerbiamu profesoriumi, iš kurio turėjau likimo dovanotą progą semtis tiek vokalo paslapčių, tiek gyvenimo išminties. Nuo šiol Maestro atvaizdas primins jo šviesią asmenybę visiems šio teatro lankytojams“, – teigė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Skulptorius G.Piekuras pasakojo, kad kurdamas biustą po ranka turėjo pluoštą maestro fotografijų iš našlės L.Bartusevičiūtės-Noreikienės archyvo.  

Kurti genialių artistų portretus nebūna lengva: scenoje jie įgyja šimtus skirtingų veidų...

„Man pačiam nėra tekę betarpiškai bendrauti su maestro, tačiau, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, ne kartą stebėjau solisto pasirodymus scenoje, galima sakyti – užaugau klausydamasis jo atliekamų dainų. Kurti genialių artistų portretus niekada nebūna lengva: scenoje jie įgyja šimtus skirtingų veidų...“  – sakė G.Piekuras.

Skulptorius pastebėjo, kad maestro šeima dėl kūrinio jam neturėjo priekaištų.

„Dirbdamas po ranka turėjau nemažą pluoštą maestro fotografijų iš ponios L.Bartusevičiūtės-Noreikienės archyvo.  Tačiau laikausi nuostatos neprisirišti prie kurio nors vieno labiausiai patikusio atvaizdo, bandau susikurti vaizduojamo žmogaus įspūdį savyje, kuo daugiau apie jį sužinoti... Šiuo požiūriu skulptoriaus darbas panašus į  artisto, kuriančio naują personažą. Laiko neturėjau daug – norėta spėti parengti bronzinį biustą maestro sukakčiai. Nepaisant to, šiuo savo kūriniu esu patenkintas, džiaugiuosi, kad ir maestro šeima jam neturėjo priekaištų“,  – pasakojo G.Piekuras.

V.Noreika Lietuvos operos ir baleto teatro solistu tapo 1957 metais. 1975–1991 metais jis buvo šio teatro direktorius, meno vadovas. Jis pirmasis iš pokario Lietuvos solistų stažavosi Milano teatre „La Scala“.