Virginija Kochanskytė: „Mes labai norime būti pasaulio piliečiai, todėl privalome rūpintis ne tik Lietuvos bėdomis“
Viena lietuvių patarlė sako, sotus alkano neužjaučia, tačiau aktorė Virginija Kochanskytė (60) patikina – nepaisant negandų Lietuvoje, čia gyvenantys žmonės yra geraširdžiai ir noriai aukoja. O tiems, kurie jau pamiršo, kaip sunku buvo atgavus nepriklausomybę, Virginija pasirengusi atmerkti akis.
Penktadienio vakarą Vaidilos teatre vykusiame UNICEF „Už kiekvieną vaiką“ koncerte dalyvavusi aktorė, praėjusiais metais vykusi į misiją Kambodžoje, patikina – nors viso pasaulio išgelbėti ir nepavyks, gerus darbus daryti sveika.
„Aišku, kad daugelis užduoda sau klausimą, ar įmanoma padėti alkstantiems ir sergantiems vaikams. Viso pasaulio nuo skurdo ir bado tikrai neišgelbėsim, bet jei nors vieną išgelbėsi, tai būsi padaręs gerą darbą, – tikino Virginija ir pridūrė. – Nežinau, ar kas nors dar atsimena, bet buvo laikas, kai mes dar nepriklausėme Jungtinėms Tautoms ir sulaukėme pagalbos iš pasaulio valstybių. Galbūt aš ar mano bičiuliai jos asmeniškai ir nesulaukėme, bet Lietuvoje daugybė vaikų ir mamų sulaukė konkrečios paramos. Mes juk labai norėjome būti pasaulio žmonėmis, todėl mums turi rūpėti ne tik Lietuvos bėdos, bet ir pasaulinės problemos“.
Nuolatos šypsenas dalijanti aktorė patikino, kad Lietuvoje žmonės yra dosnūs ir savo problemas, kurios, nėra abejonės, gerokai menkesnės už skurstančių šalių, tikrai moka užmiršti.
„Manau, kad Lietuvos žmonės parodė esą geraširdžiai. Nors pirmą kartą surengus UNICEF koncertą praėjusiais metais, buvo tokių nuogąstavimų, kad niekas neaukos. Juk Lietuvoje irgi gana įtempta ekonominė padėtis. Tačiau net mano mama praėjusiais metais pamačiusi reportažus iš Kambodžos man pasakė: „Mes jau spėjome pamiršti apie tokį didelį skurdą“. Ir tada aš supratau, kur aš gyvenu ir kaip čia gera. Pas mus valstybė rūpinasi savo žmonėmis, galbūt ne pakankamai rūpinasi, bet bent jau rūpinasi“, – pasakojo ji.
Legendinė aktorė patvirtino, kad jei tik galinti, visuomet prisidedanti prie paramos akcijų. Anot jos, kiekvienas įnešdamas po kruopelytę, galiausiai surenka pilną maišą.
„Prie Lietuvos ar tarptautinių gerumo akcijų prisidedu tiek, kiek galiu. Juk niekas neprašo duoti milijonų. Žinote, grūdas prie grūdo ir, žiūrėk, jau visas ryžių maišas. Litas prie lito – ir trys milijonai“, – mintimis su portalu Žmonės.lt dalijosi Virginija.