„Ant lietuvių stalo tik balta mišrainė? Nieko panašaus!“ – sako modernios virtuvės atstovai, pasakojantys, kiek įvairiausių skonio, spalvų ir maistingumo eksperimentų galima surengti virtuvėje iš Europos Sąjungoje užaugintų vaisių ir daržovių.
Virtuvėje ribų nėra
Šefas sako, kad bene lengviausiai eksperimentams „pasiduoda“ vaisiai ir daržovės. Jie tinka beveik prie visko, o ir pasirinkti kiekvieną dieną galime iš didelio asortimento, atkeliaujančio iš įvairiausių Europos valstybių.
Kiekvieną dieną galima vykdyti įvairiausius kulinarinius eksperimentus, nes viskas priklauso ne nuo produktų pasiūlos prekybos centre, bet nuo pačių virtuvės šefų kūrybiškumo.
Kone kasdien taip eksperimentuojantis Ignutis Klimavičius, Vilniuje įsikūrusio restorano šefas, pasakoja, kad naujos mintys jam dažniausiai tiesiog netikėtai ateina į galvą. Pavyzdžiui, maisto gamyboje naudoti alų, kuriame slypi apelsinų bei citrinos poskoniai, puikiai derantys prie tokių daržovių kaip saldumo turintys pankoliai, svogūnai ar melionai, kuriuos marinuoja su citrusinių vaisių žievelėmis.
Virtuvėje galima viskas, tad nereikėtų savęs apriboti kokiomis tai taisyklėmis. Šefas sako, kad bene lengviausiai eksperimentams „pasiduoda“ vaisiai ir daržovės. Jie tinka beveik prie visko, o ir pasirinkti kiekvieną dieną galime iš didelio asortimento, atkeliaujančio iš įvairiausių Europos valstybių. Jei norite atrasti naujų skonių derinių su vaisiais, galite drąsiai čiupti obuolį, kriaušę ar apelsiną, kurie jau savaime yra skanus – tik lupk ir valgyk.
Lietuviai nėra „beviltiški“ mėsėdžiai
Skirtingai nei kartais manoma, I. Klimavičius teigia, kad lietuviai nėra visiški mėsėdžiai. Ant mūsų stalo netgi dažniau, nei mums atrodo, atsiranda žuvis ar paukštiena. Visgi mūsų racione vis dar trūksta įvairių vaisių ir daržovių.
„Mūsų restorane, atsižvelgdami į klientų poreikius, du kartus per savaitę ruošiame žuvį, o kitus tris kartus – paukštieną ir mėsą. Gali pasirodyti neįtikėtina, tačiau kiaulienos mūsų lankytojai dažnai atsisako ir iškeičia ją į daržoves ar vaisius“, – pasakoja šefas.
Kaip kūrybiškumu pergudrauti vaikus
Tėvai, auginantys mažus vaikus, dažnai skundžiasi, kad būtent mažieji nevalgo daržovių. Jei ir krimsteli morkos, kai kurių daržovių dažniausiai nenori net matyti savo lėkštėje – tikrai visi žinome bene mažiausiai mėgstamos daržovės vardą gavusį „nešlovingąjį“ brokolį.
Vaikus, nemėgstančius brokolių, virtuvės šefas siūlo pergudrauti būtent kūrybiškumu: „brokolį galima apvirti garuose, po to pakepinti ant sviesto su čiobreliais. Arba galite pabandyti pasigaminti brokolių, svogūnų ir saldžių kriaušių padažą“, – virtuvės paslaptimis dalinasi šefas.
I. Klimavičius vidutiniškai 3-4 kartus per savaitę restorane eksperimentuoja būtent su brokoliais ir kitomis daržovėmis, gamina iš jų tyreles, padažus ir garnyrus. Netgi ir namų virtuvėje daržovės ir vaisiai turėtų tapti geriausiu gaminančio maistą draugu. Iš jų galima pagaminti begalę skirtingų patiekalų ir skonių variacijų, o geriausia tai, kad toks maistas bus dar ir itin sveikas.
Vaisiai ir daržovės ištisus metus
Pavasarį pietinėse ES šalyse pradeda derėti paprikos, pastarnokai, ridikai, lapinės salotos, bulvės, avokadai, nuo gegužės – ir šparagai, abrikosai, šilauogės.
Jei galvojate, su kokiomis daržovėmis šiuo metų laiku geriausia išmėginti kulinarinius eksperimentus, drąsiai rinkitės prekybos centruose siūlomus Europoje užaugintus produktus. Pavasarį pietinėse ES šalyse pradeda derėti paprikos, pastarnokai, ridikai, lapinės salotos, bulvės, avokadai, nuo gegužės – ir šparagai, abrikosai, šilauogės. Greipfrutai, ananasai, kiviai – puikus pasirinkimas tiek pavasarį, tiek vėlesniais sezonais. O štai pomidorų, česnakų, svogūnų, pupelių, apelsinų, citrinų, bananų, granatų galite rasti visus metus.
Lietuvos prekybos centruose parduodama net iki 250 rūšių vaisių ir daržovių. Su visais pagrindiniais Lietuvos prekybos tinklais bendradarbiaujantis „Litbana“ mažmeninės prekybos direktorius Marius Ragaišis pasakojo, kad didžiausia dalis Lietuvoje parduodamų vaisių ir daržovių yra užauginta Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Į Lietuvą daugiausia produktų atvežama iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Vengrijos, Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos.