Vis daugiau šeimų į pagalbą tvarkant namus pasitelkia robotus: „Neatsistebiu, koks jis išmanus“

Todėl, kai šeima persikėlė į naujus namus, buvo nuspręsta pasidovanoti pagalbininką – „iRobot“ firmos naujausio modelio „iRobot Roomba® i7+“ prietaisą.

Prieš įsigydama, Indrė sako atidžiai išanalizavusi ne vienos firmos robotizuotų dulkių siurblių aprašymus. Tačiau vieni gaminiai pasirodė per silpni, kiti – ne tiek išmintingi, kiek norėjosi. Išsirinko firmą, kurios robotą matė dirbantį pas draugus Amerikoje. 

„Žinoma, tai nėra maža investicija šeimai, bet roboto kainą išdalijus metams, pasirodė ne tiek jau ir daug, – įvertina. – Už šimtą eurų per mėnesį jokia pagalbininkė ar pagalbininkas, kalbu apie žmogų, tikrai nesutiktų dirbti.“ Dabar kasdien 11 valandą dienos, kai visi kas darbe, kas mokykloje, pakyla grindų siurbimo robotas – jis niekada neatsikalbinėja, jam neskauda galvos, jis visada nori dirbti. Po dviejų intensyvaus darbo valandų 80 kvadratinių metrų buto grindys būna švarutėlės.

Jau po pirmų roboto darbo dienų šeimininkai įvertino daugybę pranašumų: jis pasiekia kiekvieną kampelį bute, yra „draugiškas“ baldams – nesidaužo į baldų kojeles, pats nustato nešvarumų lygį – tas vietas ilgiau ir intensyviau valo. Ir valdomas labai lengvai – programėlė mobiliajame telefone leidžia įjungti robotą kad ir sėdint darbo vietoje biure ar atostogaujant Maldyvuose. 

„Pirmas dienas buvo smagu jį stebėti: priartėja prie stalo kojos, iškiša tokį tarsi šepetėlį ir ją kone apvalo, apvažiuoja, paskui tęsia darbą toliau, – pasakoja Indrė. – Kadangi mūsų miegamojo lova gana aukšta, apie dešimt centimetrų pakilusi nuo grindų, robotas palenda ir po ja. Net vyrui, kuris buvo didžiausias skeptikas, ar mums tikrai reikia tokio daikto, ar neapdaužys baldų kojelių, ar visur gerai išsiurbs, teko pripažinti: dabar net po lova dulkių su žiburiu nerasi.“

Indrė neslepia pradžioje kiek abejojusi, kaipgi robotui pavyks įveikti slenksčius: bute grindų plytelės susijungia su parketu, o svetainėje dar guli nemažas kilimas. Paaiškėjo, kad robotas be jokių problemų užvažiuoja ant kilimo.

„Skaičiau atsiliepimų apie pigesnius robotukus – vieni vis užstringa, kiti, pavyzdžiui, skirti tik labai mažoms patalpoms, treti neskiria daiktų, kuriuos reikia siurbliuoti. Koks čia pagalbininkas, jeigu paskui jį dar turi eiti ir baigti tvarkyti? O šis „iRobot“ valo gerokai kruopščiau net už mus, – neslepia Indrė. – Vienas iš jo pranašumų – nekrinta nuo laiptų, nes nuskenuoja aukštį ir įvertina savo važinėjimo ribas. Šio modelio siurblys apskritai gali skenuoti ir atmintyje išsaugoti net 10 planų, be to, jis gerai išmoksta namų žemėlapį, tad per mobiliąją programėlę galima pasirinkti, kada ir kuriuos kambarius norite valyti. Vis neatsistebiu, koks jis išmanus: jeigu kartais dirbdamas pritrūksta energijos, parvažiuoja į savo bazę, kaip mes vadiname – garažiuką, įsikrauna ir vėl grįžta būtent į tą vietą, kur nebaigė darbo.“

Dar vienas, sako Indrė, esminis „iRobot“ pranašumas – kad pats išsivalo, o šiukšlių maišo pakanka vienam mėnesiui. „Jis turi talpyklą, į kurią po darbo pats perkelia surinktą turinį. Nė pirštu prisiliesti nereikia! Žinoma, nuo būsto užterštumo priklauso, kada tą talpyklą reikės ištuštinti. Smalsumo dėlei vis pažiūrime, bet ji dar net iki pusės nėra prisipildžiusi. Gal tik kas tris mėnesius reikės keisti. Pati netikėjau, kad tai – įmanoma.“

Indrė pabrėžia, kad, namuose pradėjus sukiotis robotui, dingo dulkės ne tik nuo žemės – jų gerokai sumažėjo ir ant baldų paviršių, stalviršių, palangių. Kasdien nuo žemės susiurbiamos dulkės ir šiukšlės nesklinda ir tiesiog nepakyla ant kitų paviršių. „Jau pamiršau, kad seniau mūsų savaitgaliai prasidėdavo nuo namų tvarkymo – vyras tradiciškai siurbliuodavo, aš valydavau dulkes, mergaitės tvarkydavosi savo kambariuose. Dabar net šluoste per baldų paviršių gerokai rečiau perbraukiu, – prisipažįsta. – Svarstau padaryti eksperimentą: užprogramuoti robotą dirbti tik kas tris dienas – gaudysiu dulkes, nes pamiršau, kaip jos atrodo.“ Švarūs namai džiugina visą šeimą, nes lieka daugiau laisvo laiko: „Mėgstame kviesti draugus į svečius, gaminti, jaukiai vakaroti. Galų gale visi sutiks, kad daug smagiau išeiti pasivaikščioti, o ne gražią saulėtą dieną siurbliuoti namus.“

Išbandžiusi pati, Indrė nesuabejojo, ką padovanoti broliui jubiliejaus proga. Sako, brolis robotu irgi neatsidžiaugia. Jai rekomendavus, tokį pat prietaisą jau įsigijo ir geriausia draugė. „Jai seniai reikėjo tokio pagalbininko, nes namuose gyvena pulkas šunų ir kačių, – neslepia Indrė. – Pirmas dienas robotukas net springo – taip intensyviai valė gyvūnų plaukų prisikaupusius kampus ir sunkiau prieinamas vietas po baldais.

Geriausias draugės komentaras buvo: „Žinai, pagaliau grįžus namo norisi nusiauti batus...“ Draugėms, kurios dar neturi tokio pagalbininko namuose, Indrė sako darysianti siurprizus: „Paskambinsiu ir sakysiu: „Atvažiuoju kavos. Namų tvarkyti nereikia. Geriau skirk laiko man – paplepėsime.“ O jei rimtai, nenorėčiau, kad gyvenime robotai pakeistų žmones ir gyvą, nuoširdų bendravimą. Tačiau buityje toks grindų siurbimo robotas yra nuostabiausias pagalbininkas, kuris taupo laiką ir palengvina gyvenimą.“