Visą pasaulį svajojantis išmaišyti Rimvydas Širvinskas-Makalius viešėjo Madagaskare: „Lemūrai čia ropščiasi tiesiai ant galvos“

Nusileidžiate Madagaskaro oro uoste. Koks pirmasis įspūdis?

Tai jau ne pirmas mano kartas egzotinėse Afrikos šalyse – esu lankęsis Tanzanijoje (Zanzibare), todėl tikėjausi kažko panašaus ir buvau nusiteikęs tikrai egzotikai. Išlipus iš lėktuvo buvo nepaprastai gera ir vėl pajusti šilumą bei malonų vėją (šypsosi).

Nusileidome Nosy Bė saloje, pačiame Madagaskaro viršuje. Oro uostas – neįtikėtinai mažas, didžioji dalis oro uosto procedūrų vyksta lauke. Iki viešbučio važiuojant autobusu, vietiniai mums mojavo ir draugiškai sveikinosi.

Koks yra Madagaskaras?

Mano nuomone, tai dar nėra itin turistų apsuptas kraštas. Nosy Bė sala, priklausanti Madagaskarui, pirmą kartą italų keliautojų buvo atrasta vos prieš 30-40 metų. Tai buvo vienintelė tauta, kuri keliavo čia atostogauti iki šių metų – 2018 metais skrydžius organizuoti pradėjo Lenkijos kelionių organizatorius. Vietiniai malagasiai (tai Afrikos tauta, sudaranti daugumą Madagaskaro gyventojų) kalba malagasių, prancūzų, italų bei anglų kalbomis. Susikalbėti čia nesunku.

Labiausiai sužavėjo žmonių nuoširdumas ir įdėmūs žvilgsniai, kuomet pamatydavo mus – turistus. Tiesa, infrastruktūra čia tikrai nėra išvystyta. Duobėti, itin prastos būklės keliai priversdavo keliolika kilometrų važiuoti daugiau nė valandą. O kur dar pakeliui pasitaikantys senoviniai automobiliai ir seniausia transporto priemonė – zebu. Tai galvijai, kuproti jaučiai. Jie čia daro viską: transportuoja krovinius ir žmones, dirba žemės ūkio darbus, duoda pieną, yra skerdžiami mėsai. Visi šie nepatogumai paliko tik dar didesnį įspūdį apie Nosy Bė kraštą.

Be to, kai kurie paplūdimiai čia – kaip Maldyvuose! Iš tiesų, net sunku buvo patikėti, koks grožis mus supo. Netrūksta ir koralinių rifų, todėl keliaujantiems rekomenduoju įsidėti nardymo kaukę su vamzdeliu – susipažinsite su povandeniniu pasauliu. Vanduo neįtikėtinai šiltas, kartais net norėjome vėsesnio – kad galėtume atsigaivinti (šypsosi).

Madagaskaras – neįtikėtinai didelė šalis, devynis kartus didesnė už Lietuvą. Pasaulio žemėlapyje jis atrodo kaip sala prie Afrikos, tačiau iš tiesų yra didelė valstybė. Vienos kelionės metu apkeliauti visą šalį tikrai neįmanoma.

Aš savaitę skyriau tik Nosy Bė salos apžiūrai bei susipažinimui su aplinkinėmis salomis. Tad galiu prisipažinti, kad mačiau tik mažą dalelę Madagaskaro ir būtinai į jį sugrįšiu dar kartą.

Ar Madagaskaras vis dar nėra pernelyg apkrautas turistų?

Tai turbūt labiausiai mane džiuginęs dalykas – prisiminus turistų srautus Tailande, kuomet dėl nuotraukos paplūdimyje reikia stovėti eilėje, o vietiniai labiau suinteresuoti ne tavimi, bet tavo pinigais, Madagaskaro Nosy Bė man buvo tikra atgaiva.

Turistų čia labai mažai, yra vos keli kokybiški viešbučiai, kuriuose jie yra apgyvendinami. Paplūdimiuose daugiau vietinių nei turistų. Čia jaučiausi labai gerai.

Daug keliauju po pasaulį, todėl turistų srautai manęs tikrai nedžiugina ir jokio žavesio nesuteikia. Nosy Bė pamačiau visai kitokį turizmą, tik bijau, kad ilgai čia taip gerai nebus...

Ką rekomenduotumėte jame pamatyti?

Nors dėl tam tikrų, ypač mažiesiems suprantamų priežasčių, išgirdus Madagaskaro pavadinimą, daugelis iškart prisimena animacinį filmuką „Madagaskaras“, tiesa yra tokia, kad nei žirafos, nei liūtai, nei begemotai čia negyvena (šypsosi). Tačiau tikrai nesuklysiu pasakęs, kad lemūras ir ši sala yra tikrai neatsiejami dalykai. Iš viso net apie 90 procentų Madagaskare gyvenančių egzotiškų gyvūnų egzistuoja tik čia!

Lemūrus čia galite pamatyti tiesiog besikarstančius medžiais laisvėje – net ir prie viešbučio restorano, kur jie rytais bando nugvelbti kokį skanėstą iš svečių lėkštės (juokiasi).

Laisvėje gyvenančios gyvatės kartais gali užkirsti kelią einant į viešbučio kambarį (taip nutiko ir man), tačiau turėkite omenyje, kad nė viena Madagaskaro gyvatė nėra pavojinga ir žmonių ji bijo labiau nei mes jos.

Madagaskaras garsėja itin aukštos kokybės vanile, kava, čia taip pat gausiai auginamos cukranendrės, gvazdikėliai bei kakava. Pagrindiniai maisto produktai yra ryžiai, bananai, manijokai, pupelės ir riešutai.

Vieną dieną leidausi į kelionę laivu susipažinti su aplinkinėmis salomis. Vienoje jų – Nosy Komba, kurioje lemūrai lipo man ant galvos, vaikščiojau po vietinių gyventojų kaimelį (jie gyvena nameliuose „ant vištos kojelės“ – šie stovi ant pastolių). Didžioji dalis vietinių gyvenimo vyksta lauke – čia jie turi įsirengę ir virtuves, ir poilsio erdves. Namuose rasite tik lovą, nes vidus yra skirtas miegui.

Nosy Komba saloje išbandėme paviršinį nardymą – visai prie pat manęs plaukiojo ir skanesnio kąsnelio pietums ieškojo vėžlys. Susipažinome ir dar su pora mažesnių salelių, grožėjomės vaizdais nuo švyturio.

Įspūdingiausią paplūdimį radau Nosy Iranja saloje. Tai visiški Maldyvai – vienu metu net negalėjau patikėti, jog esu ne Maldyvuose, o Madagaskare. Tikras rojaus kampelis, kuriame praleidau visą dieną.

Kelis vakarus leidome mieste, barų gatvėje. Vietiniai čia tikrai moka linksmintis – pavyzdžiui, „Taxibe“ bare (kurį labai rekomenduoju) kiekvieną vakarą skamba gyva muzika: populiarios ir vietinės dainos atliekamos grupės ir kelių dainininkių. Gėrimų kainos čia juokingos: už romo kokteilį – apie pusantro euro.

Hell-Ville yra Nosy Bė salos sostinė, čia lankiausi vietiniame turguje, kuriame galima įsigyti kavos, vanilės, įdomių egzotinių vaisių. Tiesa, jų gabentis namo negalima, todėl reikėtų išragauti atostogų metu.

Dar vienas giliai į atmintį įsirėžęs prisiminimas – saulės palydėjimas aukščiausiame Nosy Be taške Mont Passot kalno viršūnėje. Vaizdai pritrenkiantys!

Netoliese galima rasti Lokobės gamtos rezervatą ir iš arčiau susipažinti su Madagaskaro gamta bei gyvūnija. Tiems, kam įdomu, ant kokių medžių auga mangai (beje, kaip tik tuo metu buvo jų sezonas, todėl prisivalgiau iki soties), ananasai, kaip atrodo kakavos medis ar iš kur gaunamas cinamonas, būtinai turėtų čia apsilankyti.

Madagaskare galima nardyti su bangininiais rykliais – šią pramogą jau esu išbandęs Filipinuose, tad tik dar kartą patvirtinu, jog tai buvo nuostabi patirtis.

Ir visgi – kas Madagaskare paliko didžiausią įspūdį?

Gyvenimas Madagaskare vyksta „mora mora“ (liet. lėtai lėtai) ritmu. Čia pirmą kartą nenorėjau įsigyti vietinės mobiliojo ryšio kortelės ir lindėti savo telefone. Šios kelionės metu telefonas buvo numestas į šalį, tad mėgavausi kiekviena akimirka šalyje. Rekomenduoju būtent taip ir praleisti savo atostogas – be skubos, be streso ir be mobiliojo ryšio. Na, žinoma, pusvalandį vakare galite prisijungti ir su artimaisiais pasidalinti keliomis nuotraukomis, taip sukeliant jų pavydą ir sugundant planuotis atostogas (šypsosi).

Madagaskare visus metus oro temperatūra būna mažiausiai iki 27 laipsnių šilumos, tad galima iki soties vartytis paplūdimiuose, bendrauti su vietiniais, pamatyti lemūrus, kurie dėl banano gali padaryti bet ką – net ir užsiropšti ant galvos!

Gamta čia nuostabi, turistų nėra daug, nes palyginus su Tailandu ar kitomis populiariomis kryptimis, turizmas čia visai neišvystytas. Madagaskaras išties ypatinga vieta.