Visa tiesa apie hialurono rūgštį

Hialurono rūgštis (graikų k. „hyalos“ – „skaidrus“), kartais dar vadinama hialuronu ar hialuronatu, yra sudėtinis angliavandenis, paplitęs nerviniame, dengiamajame ir jungiamajame audiniuose, jo randama ir beveik kiekvienoje ląstelėje.

Odos paviršiuje hialurono rūgštis padeda suformuoti barjerą, kuris sulaiko drėgmę.

Ši rūgštis padeda dalytis ir judėti ląstelėms. Ji saugo jas nuo įvairiausių pažeidimų ir infekcijų. Skaidri ir klampi hialurono rūgštis it koks kantrus kupranugaris sugeria vandenį ir perskirsto jį organizmo audiniuose, mat viena hialurono rūgšties molekulė gali išlaikyti net iki 500–700 vandens molekulių, dėl to medžiagos molekulinis tankis gali siekti ir milijonus. Yra kelių tipų hialurono rūgšties molekulės: labai mažos molekulinės masės, oligosacharidai ir didelės molekulinės masės.

Mažos molekulinės masės hialurono rūgšties molekulės prasiskverbia pro išorinį odos sluoksnį epidermį ir patenka į dermą, kurioje vyksta kolageno ir elastano sintezė. Hialurono rūgštis yra labai svarbus pagalbininkas, nes tiekia maistines medžiagas, reikalingas odos struktūrinių baltymų sintezei.

Kiek kitaip yra su didelės molekulinės masės hialurono rūgšties molekulėmis: jos neprasiskverbia giliai į odą, lieka epidermyje ir čia atlieka išviršinio drėkinimo funkciją – drėgmė sulaikoma arčiau paviršiaus, drėkinami tik epidermio sluoksniai. Odos paviršiuje hialurono rūgštis padeda suformuoti barjerą, kuris sulaiko drėgmę.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pasigaminkite pačios: ekologiški kvapikliai kiekvieniems namams

Saulė ir kiti baubai

Vidutinio amžiaus ir sudėjimo žmogaus kūne yra apie 15 gramų hialurono rūgšties. Net trečdalis jos per parą sunyksta ir vėl pasigamina. Sutrikus šiam natūraliam ciklui, atsiranda senėjimo požymių, ima varginti sąnarių ligos, slinkti plaukai ir kt.

Vidutiniškai apie 25–30 gyvenimo metus žmogaus organizme hialurono rūgšties gamyba sulėtėja, pradeda blogėti ir jos kokybė: kaupiasi pažeistos kolageno skaidulos, mažėja jų koncentracija, molekulės išsaugo vis mažiau vandens, kitaip tariant, prasideda kūno senėjimo procesai. Apie keturiasdešimtuosius metus šie procesai tampa akivaizdūs.

Bėgančio laiko nesustabdysime, bet štai nuo pagrindinių hialurono rūgšties sintezės odoje priešų – ultravioletinių spindulių apsisaugoti tikrai galime. Tereikia prisiminti pagrindines deginimosi saulėje taisykles. Deginimasis stipriai ir ilgam sumažina hialurono rūgštį organizme. Jos gamybą mažina ir žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), skurdi mityba, nuolat kondicionuojamos patalpos ir kiti aplinkos veiksniai, poilsio stoka.

Už ką reikia dėkoti mokslininkams?

1934 metais į pagalbą grožiui ir jaunystei pirmieji atskubėjo mokslininkai Karlas Meyeris ir Johnas Palmeris iš Kolumbijos universiteto Niujorke. Jie pirmąkart hialurono rūgštį išgavo iš karvės akies stiklakūnio. Vėliau, 1970-aisiais, jau medicininiais tikslais kompanija „Pharmacia“ ėmė gaminti hialurono rūgšties preparatus akių ligoms gydyti.

Pastaraisiais dešimtmečiais medicinoje ir estetikoje naudojama hialurono rūgštis vis dažniau yra ne gyvūninės (pavyzdžiui, išgaunama iš gaidžių skiauterių), o augalinės kilmės.

Šiuo metu hialurono rūgšties preparatai pasiekė piką. Ji plačiai naudojama ne tik estetinės medicinos specialistų. Gydytojai ortopedai-traumatologai šios rūgšties injekcijomis sėkmingai gydo sąnarių uždegimus ir atrozes, ginekologai hialurono rūgšties preparatais atjaunina lytinių organų gleivinę, LOR gydytojai jais gydo pertemptas balso stygas, okulistai – kataraktą, akių sausmę ir kitus pažeidimus, jie labai plačiai naudojami dermatologijoje – nuo žaizdų ir nudegimų iki plaukų slinkimo, burnos ir veido chirurgijoje – burnos gleivinės opoms, miofascijiniams skausmams gydyti.

Mokslininkai nestovi vietoje ir toliau aktyviai dirba, siekdami išsiaiškinti, kur dar būtų galima panaudoti šią stebuklingą medžiagą.

Kaip šio stebuklo gauti

Norint kuo ilgiau išlaikyti jaunystę ir hialurono rūgšties atsargas organizme, reikėtų vengti degintis saulėje ar soliariume, kuo rečiau būti kondicionuojamose patalpose, gerai išsimiegoti ir šiukštu nesilaikyti griežtos dietos. Nustatyta, kad krakmolingi produktai (valgomieji batatai, špinatai, burokėliai, pupelės, bananai, krienai), jautiena ir kiauliena skatina hialurono gamybą. Na, o tiems, kurie neturi galimybės rinktis subalansuotą mitybą, išeitis – geriami hialurono rūgšties papildai. Tačiau dalį teigiamų preparato savybių „suvalgo“ skrandžio rūgštys, o likusi dalis patenka mikrokapiliariniu būdu į jungiamąjį ir epitelinį audinius, tad hialurono rūgšties kapsulės labiau tinka imunitetui stiprinti, geresnei sveikatai palaikyti, o ne senėjimo procesams stabdyti.

Na, o jei nusprendėte pasinaudoti mokslo laimėjimais ir truputį apgauti laiką, jums gali padėti kosmetikos priemonės su hialurono rūgštimi: kremai, kaukės, serumai, fluidai.

Sklando daugybė mitų, kad ši grožio pramonės karalaitė yra prieinama tik pasiturintiesiems. Tačiau statistika rodo, kad būtent vidutines pajamas gaunančios ir vyresnės nei 34 metų moterys yra didžiausia hialurono rūgšties gerbėjų armija.

Profesionalūs grožio specialistai, be kosmetikos priemonių su šia rūgštimi, papildomai siūlo įvairiausias procedūras, pvz., mezoterapiją, kai po oda, tiesiai į ląsteles, sušvirkščiamos biologiškai aktyvios medžiagos. Tokios ir panašios procedūros lygina mimikos, lūpų ir nosies raukšleles, koreguoja lūpų apimtį ir formą, suteikia joms putlumo, patobulina veido ovalą ir skruostų formą ir kt.

Sklando daugybė mitų, kad ši grožio pramonės karalaitė yra prieinama tik pasiturintiems. Tačiau statistika rodo, kad būtent vidutines pajamas gaunančios ir vyresnės nei 34 metų moterys yra didžiausia hialurono rūgšties gerbėjų armija. Kita vertus, nėra ko stebėtis, kad šios procedūros tokios populiarios. Juk jos paprasčiau ir lengviau prieinamos nei plastinės operacijos, kurių ir kaina įkandama tikrai ne kiekvienai.

Tačiau norėdamos išlikti sveikos ir gražios būkite budrios ir pasidomėkite, kokiomis priemonėmis, kur ir koks specialistas atlieka minėtas grožio procedūras.

TAIP PAT SKAITYKITE: Meilės istorija: gražiausias žodis – „meilužė“