Būdama vos aštuoniolikos ji atidarė kailių saloną vienoje brangiausių Vilniaus gatvių. Nors jai buvo visai neįdomu modeliauti – per tris mėnesius uždirbo buto vertės sumą. Negana to, po pusmečio gyvenimo Pekine tapo žmogumi, kurį norėjo pasamdyti visi geriausi klubai. „Aš... tokia vyriška“, – šypteli Agota LUKŠAITĖ (34), vienos didžiausių Lietuvoje trumpalaikės nuomos įmonių „Houseys“ viena įkūrėjų.
Susitinkame Agotos tėvų statytame name, kuriame veikia ir viešbutis, – tykus sostinės rajonas atvykėliams tinka. Jauna moteris jaučiasi laisvai – tam netrukdo ir pasirodantis vienas kitas svečias. O su pastaraisiais noriai bendrauja žavingas rusvaodis berniukas – beveik šešerių Tajus, Agotos sūnus. Išvydusi klausiamą mano žvilgsnį, ji nusijuokia: „Man visą gyvenimą nutinka neįtikėtinų istorijų, svetimas nepatikėtų, o savi nesistebi.“
Keista girdėti iš modelio, tebūnie ir buvusio, kad „esu vyriška“.
Kai buvau trejų, tėvai pradėjo statyti šį namą – iki man sukako keturiolika. Tad užaugau statybose, aplink daugiausia buvo draugų berniukų, o jei tekdavo žaisti su mergaitėmis, ręsdavau namus jų lėlėms, nes manęs nedomino mergaitiški dalykai. Nustebau, kai vienos pirmųjų Lietuvoje modelių agentūrų įkūrėjas Kęstutis Kumža, pastebėjęs mane kavinėje, pasiūlė išbandyti modelio darbą.
Buvau jo ragavusi – demonstravau pažįstamos dizainerės kolekciją, fotografavausi keliems žurnalams. Man buvo patarta numesti porą kilogramų, kad galėčiau vykti į užsienį, bet Kęstutis juokėsi, kad Agota greičiau ištekės ir vaikų prisigimdys, nei numes du kilogramus, kad įtiktų kokiai nors agentūrai.
Apie modelio karjerą nesvajojau, be to, kaip tik įstojau studijuoti filosofijos ir atsidaviau tam taip, kad labai sulysau. Išvydęs mane vėl Kęstutis Kumža rimtai prispaudė: išsiuntė į Rygą pas nuostabią fotografę ir, nors buvau jau dvidešimt vienų, kelios agentūros panoro su manimi dirbti – išvykau trims mėnesiams į Milaną.