„Visi mes žmonės“ laidoje – atvirai apie orią senatvę Lietuvoje: ar ji įmanoma?
Visuomenė sensta. Vis aktualesnė tampa problema, kaip leisti senatvę: savo namuose, senjorų priežiūros įstaigose ar užsikrauti su visa našta vaikams ant pečių? Ar tik nepaseno tradicija turtą palikti vaikams – gal jį geriau panaudoti savo oriai senatvei? Ar tikrai gėda artimuosius apgyvendinti senelių namuose?
„Jei mano vyresniosios seserys manęs neturėtų – badautų“, – atvirai sako verslininkė Irena Marozienė, turinti priekaištų Lietuvos pensijų mokėjimo politikai.
Be to, neretas senjoras pats kaltas dėl savo neįdomaus gyvenimo. Pasak Irenos, vienišu žmogus pasijunta tuomet, kai jo pasaulis apsiriboja tik televizoriumi. Tik nuo paties asmens priklauso, koks bus jo aukso amžius.
„Tai kaip tik puikus laikas mėgautis gyvenimu, nes vaikai užauginti, dažnam į darbą jau eiti nebereikia. Reikia senti išdidžiai!”, – entuziastingai kalba ji. Ir priduria, kad nederėtų piktnaudžiauti vaikais – užkrauti jiems savo senatvę, tuo derėtų pasirūpinti patiems iš anksto.
Tad kaip senatvei pasiruošti, kad ji neužkluptų netikėtai, kokias klaidas darome pasenę ir patys dėl jų kenčiame?
„Ori senatvė – ne auksiniame narvelyje namuose, nes didžiausia pagyvenusių žmonių bėda yra vienatvė, jie labai nori bendrauti“, – sako Adutiškio senelių namų įkūrėjas Žydrūnas Eimutis.
Jis puikiai pamena pirmą savo įkurtų namų klientę – močiutė vienkiemyje buvo taip užpustyta, kad vyrai negalėjo privažiuoti net traktoriumi. Išgelbėjo senoviškas būdas – iš bado išsekusią senolę į Adutiškį pavyko atgabenti tik pasikinkius arklį į vežimą.
Žydrūno sumanyti senelių globos namai klesti – senjorams teikiama ne tik būtiniausia pragyvenimo pagalba, jie džiaugiasi užmezgę draugystes, kelios poros net planuoja vestuves. Netrukus Žydrūnas Eimutis ketina atidaryti dar vienus globos namus: sugalvojo modelį, kaip žmonės gali investuoti ir užsitikrinti orią senatvę ne tik savo artimiesiems, bet ir sau.
Žydrūnui pritaria ir socialinio projekto „Orūs namai“ vadovė Marija Bunkaitė: „Su vienatve žmonėms net sunkiau susitaikyti nei su skurdu“, – sako ji.
Deja, vienišas žmogus gali jaustis net gyvendamas kartu su vaikais, nes šie nuolat užimti, anūkai užsidarę savo virtualiame pasaulyje. Susiradusi skelbimą į „Orius namus“ atvyko ne viena garbingo amžiaus ponia, nors vaikų namuose iš pirmo žvilgsnio nieko netrūko. Tiesiog senjoros norėjo gyventi savo gyvenimą.
Marijos Bunkaitės sumanytas modelis naujas: nebegalintys pasirūpinti savo būstu seni žmonės patiki šį darbą Orių namų įkūrėjai, patys apsigyvena mažesniuose atskiruose, kuriuos jungia bendra erdvė ir kai nori, jie gali visi joje susitikti, bendrauti. Taip senoliai nepraranda turto ir panaudoja jį savo reikmėms.
„Neatiduokite turto vaikams per anksti – mano patarimas“, – sako Kulinarinio paveldo muziejaus įkūrėjas Vaclovas Kontrauskas. Nes jis jau stebėjo istorijas, kai tėvai lieka be nieko ir atsiduria nepavydėtinose sąlygose.
Vaclovas Kontrauskas įsitikinęs, kad tėvai neprivalo savo sukaupto turto palikti vaikams ir anūkams – derėtų jį panaudoti oriai senatvei. Turėdami lėšų pasirūpinti savimi, tuo pačiu tėvai netaptų našta savo atžaloms.
Daugiau minčių apie tai, kaip pasiruošti senatvei – televizijos laidoje „Visi mes žmonės“ pirmadienį 19.30 val. per TV3.