Vitamino D trūkumo keliami pavojai: nuo peršalimo iki vėžio

Vitamino D trūkumą galima nustatyti kraujo tyrimu. Jei dėl kažkokių priežasčių negalite pasidaryti kraujo tyrimo, atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus, signalizuojančius apie vitamino D trūkumą:

• Raumenų silpnumas
• Kaulų skausmas
• Žaizdos gyja lėčiau
• Peršalimo ligos jus puola lengviau nei kitus
• Nuolatinis nuovargis
• Prasta nuotaika
• Gausiai slenka plaukai

Šiuose simptomuose atpažįstate save? Tuomet suskubkite taisyti padėties! Vitamino D stygius yra susijęs ne tik su prasta nuotaika, bet ir kur kas rimtesnėmis ligomis: abiejų tipų cukriniu diabetu, daugeliu vėžio rūšių, įvairiomis imuninės sistemos ligomis bei Alzhaimerio liga. Esant pakankamam vitamino D kiekiui organizme rizika susirgti išemine širdies liga bei storojo žarnyno ligomis sumažėja.

Kūdikiams bei mažiems vaikams vitaminas D yra ypatingai svarbus, nes jis dalyvauja dantų bei kaulų formavimosi procese. Daugelis mamų mažyliams iki vienerių metų duoda vitamino D lašiukų, mat baiminasi, kad kaulai neisvystys ir vaikai susirgs rachitu. Tačiau šis vitaminas jiems reikalingas visu augimo periodu – iki 18 metų. Kai vaikui ima krypti stuburas bei suprastėja regėjimas, mamos neretai kaltina kompiuterį ir netaisyklingą laikyseną, tačiau būtent vitamino D stygius gali būti viena iš priežasčių, kodėl minkštėja vaikų kaulai bei ima silpti regėjimas.

Tuo tarpu pensijinio amžiaus žmonėms vitamino D trūkumas gali lemti sumažėjusį kaulų tankį, raumenų silpnumą, osteoporozę ir kaulų lūžius. Nyderlanduose atliktas tyrimas atskleidė, kad vitamino D nepakankamumą patiriantiems asmenims ilgainiui išsivysto daugiau fizinių suvaržymų. Šešerius metus buvo stebimas vitamino D kiekis kraujyje, tiriamųjų buvo klausiama apie jų gebėjimus atlikti tokius įprastinius veiksmus kaip atsisėsti ant kėdės ir atsistoti ar penkias minutes eiti lauke nepasiilsint. Vyresniojo amžiaus grupėje (65-88 metai) tarp mažiausiai vitamino D sukaupusių tiriamųjų 70 proc. turėjo bent vieną fizinį suvaržymą, tuo tarpu vidutinius ar didžiausius vitamino D kiekius turėję asmenys jokių suvaržymų nepatyrė.

Susipažinus su vitamino D trūkumo sukeltomis grėsmėmis bauginančiai skamba lietuviška statistika. Šalies laboratorijose atliktų vitamino D kraujo tyrimų analizė atskleidė, kad 90 proc. tiriamųjų kenčia dėl šio vitamino stygiaus. Jo ypač trūksta vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Vitamino D ima trūkti dėl nevisavertės mitybos, virškinimo sutrikimų, kepenų ir inkstų ligų, didelės ir ilgalaikės taršos ore. Prie rizikos faktorių priskiriamas ir saulės šviesos trūkumas: nuolatinis sėdėjimas kambaryje ar ofise, gyvenimas didmiestyje, kur dideli pastatai užstoja saulės šviesą.

Kaip galite pataisyti padėtį?

Pirmiausiai reikia atskirti dvi vitamino D formas: tai vitaminas D2 (ergokalciferolis) – jį gauname su augalinės kilmės maistu, ir vitaminas D3 (cholekalciferolis) – jis žmogaus organizmui yra svarbiausias.

Saulė – pagrindinis vitamino D3 šaltinis. Kad gautų reikiamą vitamino D3 kiekį, sveikam žmogui saulėje rekomenduojama pabūti apie 15 min. kasdien tarp 10 ir 15val. Apsauginiai kremai nuo saulės galimybę pasigaminti vitaminą D sumažina 90 – 95 proc. Tačiau ir būnant saulėje vitamino D gamyba iš odoje esančio provitamino vyksta ne visada. Geografinė platuma, oro sąlygos, odoje esančio pigmento kiekis (kuo tamsesnio gymio žmogus, tuo vitamino D kiekis pasisavina sunkiau), asmens amžius, gretutinės ligos – pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso vitamino D gamyba organizme.

Kitas vitamino D šaltinis – maistas. Vitamino D gausu šiuose produktuose: menkės žuvų taukai, lašiša, tunas, skumbrė, kiaušiniai, pienas, apelsinų sultys, jogurtas.

Trečias būdas gauti reikiamą normą vitamino D – maisto papildų vartojimas. Vitamino D papildai aprūpina reikiama visos paros norma. Tiesa, siekiant geriausio efekto papildus gerti reikia tikslingai ir reguliariai.