Vizažistės modeliu tapusi 78-erių Valerija Račelienė: „Charizmatiški žmonės nebijo senatvės – jie šypsosi“

Tai, kas nenuglaistyta, nepripumuota botokso, silikono, o svarbiausia, spindi vidine branda ir išmintimi. Kai susilieja išorinis ir vidinis grožis moteris tampa nenugalima.

Apie tai Ji24.lt žurnalistė kalbėjosi su makiažo meistre, tarptautinės grimo ir vizažo akademijos „SLA Academy Vilnius“ vadove Grite Maruškevičiūte– Tamošiūne ir iškalbingu modeliu tapusia 78-erių teisininke Valerija Račeliene. 

– Grite, papasakokite, kaip gimė šis projektas, kuriame sužibo brandžios moters grožis?

Kai matau jaunų merginų, moterų nuotraukas, (...) pastebiu ne tik grožį, bet ir tuštumą, jos neturi ką pasakyti, jų mimikos, išraiškos – nejausmingos arba perdėtos, hiperbolizuotos, o štai Valerijos nuotraukose sužimba tikra nesuvaidinta šiluma.

– Jau seniai turėjau tokią svajonę – sukurti makiažą vyresnei moteriai. Stebėdama įvairius filmus, neapsakomai gėrėjausi, kaip moterys sugeba dailiai senti, didžiuojasi savo amžiumi, išlieka brandžios, rafinuotos ir elegantiškai gražios.

Tačiau puikių pavyzdžių yra ne tik filmuose. Aš pati turiu močiutę, kuri ir šiandien dažosi lūpas ryškiu ciklameno lūpdažiu, susiraito plaukus, mėgsta stilingai puoštis.

Taip pat skaitykite: 59-erių močiutė Yasmina Rossi mados pasaulyje sukėlė tikrą revoliuciją

Tai tik dar labiau paskatino visą mūsų komandą – mane, plaukų stilistę ir fotografę – papuošti vyresnę, brandaus amžiaus moterį. Žinoma, norėjosi natūralaus grožio – be jokių veido patempimų, botulinų, todėl ponia Valerija, kuri taip pat yra natūralaus grožio šalininkė, mums idealiai tiko. Juolab, kad jau teko kartu dirbti reklamoje, ji turėjo patirties prieš kameras ir mielai sutiko sudalyvauti tokiame „eksperimente“.

– Kaip jūsų modelis Valerija vertino savo pokyčius?

– Viskas vyko labai jaukiai ir šiltai. Makiažą teko daryti tikrai ne keliasdešimt minučių, o beveik tris valandas, kadangi visame procese susiliejo ir arbatos gėrimo pertraukėlės, ir gyvenimiški pokalbiai. Valerija pasakojo, kad jaunystėje ji jautėsi ne tokia daili ir drąsi, ir tik bėgant metams jos gyvenime atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir grožio.

Makiažą teko daryti truko tikrai ne keliasdešimt minučių, o beveik tris valandas, kadangi visame procese susiliejo ir arbatos gėrimo pertraukėlės, ir gyvenimiški pokalbiai. 

Po fotosesijos su komanda buvome tikros, kad pasirinkome būtent tą žmogų, kuriame susilieja ne tik išorinis, bet ir vidinis grožis, šiluma, branda, su kuriuo malonu kalbėtis ir yra ko pasimokyti.

Beje, kai nusiuntėme nuotraukas į Paryžiaus „SLA Academy“ biurą, taip pat sulaukėme pagyrų – visi buvo nustebę, kad radome tokį nuostabų vyresnio amžiaus ir žaismingą modelį.

Taip pat skaitykite: Sijono metamorfozės: kaip per amžius kito šis moteriško stiliaus elementas

Jaunas žmogus juk ir taip dažniausiai nuotraukose atrodo gražiai – visiems priimtina, „skanu“, o štai į brandžius, vyresnius žmones visuomenės požiūris yra kažkoks iškreiptas, nors jie yra ne mažiau gražūs.

Kai matau jaunų merginų, moterų nuotraukas, o jas vertinu ne tik kaip grimo meistrė, pastebiu ne tik grožį, bet ir tuštumą, jos neturi ką pasakyti, jų mimikos, išraiškos – nejausmingos arba perdėtos, hiperbolizuotos, o štai Valerijos nuotraukose sužimba tikra nesuvaidinta šiluma.

Valerija Račelienė, kuriai 78-eri, buvusi teisininkė. Ji sako, kad niekada gyvenime nesijautė graži ir nesulaukdavo komplimentų. Tiesa, jie pasipylė vėliau, jau įkopus į šeštą dešimtį: „Aš buvau per daug savo gyvenime užsiėmusi, kad skirčiau laiko grožiui“, – juokiasi žavi moteris, kuri ne vienerius metus filmuojasi įvairiose reklamose. 

„Savo gyvenime labai domėjausi medicina ir teise, tačiau dėl alergijos medicinos teko atsisakyti, ir taip viskas susiklostė, kad tapau teisininke. O filmuotis reklamose mane kviesdavo labai dažnai. Man tai labai patiko – patirdavau malonumą jose dalyvaudama. 

Kaip jaučiausi po Gritės atlikto makiažo? Žinote, iš karto labai nustebau – kokia šukuosena! Tačiau kodėl ji negali būti tokia? Išeinu į lauką, o juk ją iškart taršo vėjas – į kairę, į dešinę... Visos nuotraukos gražios – man labai patiko, kaip aš atrodžiau“, – sakė V. Račelienė. 

– Mes daug kalbame apie tai, kad sureikšminamas jaunystės kultas. O kaip kito jūsų pačios grožio suvokimas nuo jaunų dienų iki dabar?

– Augau pokario laikais, ir tikrai ne grožis mums rūpėjo, o kaip pavalgyti, šiltai apsirengti. Ir tik vėliau, kai žmonės prasigyveno, moterys pradėjo kreipti dėmesį į savo veidą, kosmetiką.

Prisimenu turėjau tokią bendradarbę, kuri mokėjo pasidaryti tobulą makiažą. Ateina vienokia mergaitė, o išeina visai kitokia – kaip angeliukas: nuostabi, graži, švelni. Būdavo taip malonu žiūrėti! Ir atrodydavo daug jaunesnė.

Ir, sutikite, kad grožis palengvina gyvenimą visoms moterims – ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir karjeroje.

Grožį kiekvienas priima kitaip ir tuo pačiu taip pat. Gražus, tvarkingas, malonus žmogus yra gražus ir priimtinas daugeliui kitų. Ir, sutikite, kad grožis palengvina gyvenimą visoms moterims – ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir karjeroje. Graži, įdomi, elegantiška moteris visada sulauks daugiau dėmesio, ypač jei iš jos trykšta natūralus grožis, perduodamas kartu su genais. Nuėjau ilgą gyvenimo kelią, stebėjau ir galiu pasakyti, kad tai tikra tiesa. Žinoma, kiekviena moteris gali turėti kažką tokio, kas žavi ir traukia akį.

Tačiau išorinio grožio negalime atsieti ir nuo vidinio. Mintyse turiu tokį šūkį – koks žmogus nori būti, toks jis ir yra. Jeigu man patinka malonūs, kultūringi, ramūs, tai aš su jais taip pat privalau būti tokia pati. Ir kaip aš su jais elgiuosi, taip ir jie elgiasi su manimi.

Vidinį grožį nusakyti sunku, jis nėra apčiuopiamas, kaip ir charizma. Tiesa, manau tą pačią charizmą galima susikurti pačiam, kadangi ir savo gyvenime teko pažinti žmonių, kurie savo jėgomis tapo patrauklūs vidumi.

Taip pat skaitykite: Siurrealus grožis: australų menininkė šimtametes nuotraukas pavertė pasakiškomis iliustracijomis

– Papasakokite, kaip rūpinatės savo išvaizda?

– Esu natūralaus grožio šalininkė. Sakyčiau, kad senti reikia natūraliai. Nepaslėpsime tų raukšlių, kurias įspaudė gyvenimas. Gamta viską pakoreguoja pati, tas mūsų raukšleles, tačiau dar svarbiau nusiteikimas. Pozityvūs, charizmatiški žmonės, neieškantys blogybių, nebijo senatvės – jie šypsosi ir iškart tampa kur kas jaunatviškesni. Seni žmonės tikrai nėra baisūs (juokiasi).

Savo grožiu nesirūpinu visiškai. Man patinka natūralumas visame kame, ne tik grožyje – koks yra kitas žmogus, tokį jį ir priimu, nesistengiu keisti.

Nepatikėsite, bet niekada gyvenime nesu lakavusi nagų, nors kitų nulakuoti tiesiog dieviško grožio.

Kosmetikos naudoju minimaliai, kadangi kažkada močiutė man sakė taip: „Obuolį valgai – gali pasitrinti veiduką, agurką kramtai – dėk ant veido“. Nes ką dedame į burną, tą patį galima dėti ir ant veido, pasidaryti kaukę.

Tačiau nesidomėjau tokiais dalykais – iki penkiasdešimties metų ant mano veido nebuvo jokių raukšlių! O dabar dažausi tik lūpas rožiniu lūpdažiu ir susišukuoju. Nepatikėsite, bet niekada gyvenime nesu lakavusi nagų, nors kitų nulakuoti tiesiog dieviško grožio.

Mano filosofija – tegu viskas vyksta natūraliai. Nuo gamtos nepabėgsime. O makiažas... Toks trumpalaikis dalykas. 

Fotografė – Olga Polomarenko
Plaukų stilistė – Oksana Šapronaitė
Makiažas – Gritė Maruškevičiūtė–Tamošiūnė
Vieta – „SLA Academy Vilnius“