Vokiečių elektroninės muzikos garsenybė Pantha du Prince atvyksta į Vilnių: pristatys „Garden Gaia“
Garsus vokiečių prodiuseris, kompozitorius ir konceptualaus meno kūrėjas Pantha du Prince spalio 28 d. koncertuos Vilniuje. Elektroninės muzikos, minimalizmo, „techno“, „house“ sferas jungiantis menininkas surengs savo pasirodymą renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“, kuriame pristatys ir savo naujausią darbą „Garden Gaia“.
Šio projekto premjera su scenografija, kostiumais ir vaizdo projekcijomis įvyko vos prieš metus garsiajame Berlyno renginių centre „Haus der Kulturen der Welt“. Pantha du Prince pasirodymai taip pat rengiami garsiuose elektroninės muzikos festivaliuose „Sonar“ ir „Primavera Sound“ Barselonoje, „Mutek“ Kanadoje, DGLT Amsterdame, Londono Barbican centre, Paryžiaus filharmonijoje, Niujorko „Music Hall of Williamsburg“, Melburno „Recital Centre“, Hagos „Todays Art“ ir kt. Pantha du Prince yra grojęs puikiai žinomoje „Boiler Room“ renginių sesijoje.
Pasak „Pitchfork.com“, naujausia Panthos du Prince kūryba žavi eklektiškumu ir eksperimentine dvasia. Pantha du Prince (tikras vardas – Hendrikas Weberis) – originaliu mąstymu išsiskiriantis vokiečių elektroninės muzikos ir konceptualaus meno kūrėjas. Jo muzikinis stilius, išplėtotas ant hauso ir „minimal techno“ pagrindo, paties kūrėjo apibūdinamas kaip „sonic house“.
Menininkas į savo kūrinius įtraukia akustinės muzikos elementus, elektroniškai pakeistus aplinkos įrašus, mėgsta panaudoti vadinamojo „shoegaze“ (viena iš alternatyvaus roko srovių) elementus. Apskritai Pantha du Prince savo kūryboje vienija skirtingas formas ir stilius – populiariąją muziką, performansą, vizualiuosius menus. Be kita ko, jis kūrė remiksus ir aranžuotes tokioms grupėms, kaip „Depeche Mode“, „Animal Collective“, „Bloc Party“, duetui „Hurts“, Philippui Glassui ir Trentemölleriui.
Pantha du Prince vardu Hendrikas Weberis pasivadino 2002 m., kai išleido mini-albumą „Nowhere“. Pirmasis pilnos trukmės albumas „Diamond Daze“ pasirodė 2004 m., vėliau jis išleido dar aštuonis albumus. Vienas jų „Elements of Light“ (2013) buvo įrašytas su norvegų perkusininkų grupe „The Bell Laboratory“. Ambicingas projektas sumanytas kaip simfonija elektronikai, perkusijai ir 64 varpų kariljonui. Kūrinys buvo gyvai atliekamas svarbiausiose koncertų salėse bei renginių erdvėse: „Queen Elisabeth Hall“ Londone, „La Cigale“ Paryžiuje, „West Park Church“ Niujorke, „Hebbel am Ufer“ Berlyne, „Recital Centre“ Melburne ir kitur.
Hendrikas Weberis taip pat rašo akustinę eksperimentinę muziką. Jo instaliacijose garsas derinamas su architektūra ir objektais. 2011 m. jis su prancūzų kolektyvu „Last Last“ sukūrė post-apokaliptinį šokio projektą, rodytą Nacionaliniame šokio centre Paryžiuje („Centre National de la Dance“), Liono kultūros centre „Le Subsistance“, Vienos šiuolaikinės choreografijos centre „Tanzquartier Wien“. Menininkas ne kartą pelnė apdvonajimų: 2011 m. jam įteikta „ECHO“ premija kritikų pasirinkimo kategorijoje už albumą „Black Noise“ (2010), 2015 m. – apdovanojimas „Qwartz Electronic Music Award“ už inovacijas elektroninės muzikos srityje. Weberio kūriniai rodomi personalinėse ir grupinėse parodose įvairiose galerijose ir meno institucijose. 2019 m. ypač didelio susidomėjimo sulaukė jo kuruojama paroda „Kunst als Klang“ („Menas kaip garsas“) Vittorio Manalese šiuolaikinio meno galerijoje Berlyne.
2022 m. menininkas išleido savo naujausią albumą „Garden Gaia“ – audiovizualinę kompoziciją vokaliniam ansambliui ir perkusijai su trijų dimensijų holografija, įkvėptą Bruno Latouro, James’o Lovelocko, Andreaso Weberio ir kitų autorių tekstų. „Garden Gaia“ buvo atliktas „Gewandhausorchester“ salėje Leipcige bei Berlyno „Haus der Kulturen der Welt“ centre pernai lapkritį. Premjeroje greta kitų atlikėjų dalyvavo choras, scenografiją sukūrė architektų kolektyvas „Something Fantastic“, taip pat prisidėjo vaizdo menininkė Natalia Stuyk ir mados kūrėja Andra Dumitrascu. Albumo pavadinimas susijęs su Žemę įkūnijančia antikine deive Gaja.
Įžangoje Pantha du Prince cituoja Mahatmą Gandhi: „Mes tik atspindime pasaulį. Visas tendencijas, esančias išoriniame pasaulyje, galima rasti mūsų kūnuose. Jei mes galėtume pakeisti save, pasaulio tendencijos taip pat pasikeistų. Jei žmogus pakeičia savo prigimtį, tai ir pasaulis keičiasi jo atžvilgiu. Tai yra aukščiausia dieviškoji paslaptis. Tai nuostabus dalykas ir mūsų laimės šaltinis.“ Kurdamas „Garden Gaia“ garso takelius, Pantha du Prince glaudžiai bendradarbiavo su kitais muzikais. Jis siųsdavo savo sukurtą medžiagą draugams visame pasaulyje, nusiteikęs itin atvirai: „Norėjau nutolti nuo autoritarinės pozicijos „žinau, kaip yra geriausia“ ir leisti dalykams vykti sava eiga, augti lyg sodui. Jei esame dėmesingi kitiems, jų energija patekti gali į tavo kūrinį. Rezultatas – kitoks meno ir muzikos pobūdis.“
Garsaus vokiečių elektroninės muzikos kūrėjo Pantha du Prince pasirodymas Vilniuje – spalio 28 d. renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“. Bilietus platina „Kakava.lt“.