Voldemars Petersons 41-ąjį gimtadienį sutiko draugų būryje: „Dažnai mane pajaunina 10 metų“

Kaip apibūdintumėte praėjusius metus? Sužibėjote nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, bet ar to užteko patenkinti kūrybinius troškimus?

Metai buvo įspūdingi, kupini veiklos. Praeitą  vasarą daug grojau Šventojoje. Tiek primuzikavau, kad visą žiemą ir pavasarį galėjau ramiai kurti naujas dainas. Tuo metu kilo ir idėja eurovizinei dainai „Never Fall For You Again“.

Mano mokinė Svajūnė paskatino ją įrašyti. Manau, kad mums labai gerai pasisekė, užėmėme trečią vietą, susibūrė grupė, kurios nariai tapo tikrais draugais – kaip tik praėjusią savaitę šventėmė kartu mano gimtadienį.

Visuomet taip linksmai minite gimtadienius?  

Turbūt nuo paauglystės laikų nesu šventęs gimtadienio ir dar su tiek draugų. Žmonės vis dar linkę mane pajauninti bent dešimčia metų, bet nepatikėsite – man suėjo 41-eri!

Dar 2016 – aisiais išsiskyriau su savo ilgamete drauge, su kuria dažniausiai švęsdavome tiesiog dviese. Nuo to laiko nelabai ir kažką organizavau. Šiemet – pirmi metai,  kai susibūrė didesnis draugų būrys ir paminėjome šią šventę kartu. Labai džiugu, kad taip smagiai praleidome laiką.

Kokios dovanos metams bėgant vis dar nustebina?

Labiausiai širdį glostanti dovana – ryšys, kai jauti tuos artimus žmones, giminingas sielas. Joks nuperkamas daiktas to neatstos.

Jei kalbame apie materialius dalykus – mėgstu knygas. Smagu turėti knygų lentyną namie. Taip pat labai vertinu rankų darbo dovanas.

Per šią gimimo dieną gavau ir avokadų iš grupės narių – užsiminiau jiems, kad neseniai atradau avokadus ir jie mane praminė „avokadų maniaku“. Gavau dovanų ir skrydį lėktuvu – jei leis instruktorius, veikiausiai jame nufilmuosiu ir dalį savo naujos dainos klipo. Draugė dovanojo spurgų. Mielos, išskirtinės dovanos, bet visgi svarbiausia – vidinės, dvasinės dovanos, kurių nenupirksi.

Žvelgiant į jus atrodo, kad retai nustygstate vietoje, ar lengva buvo ektravertui ištverti lockdown'ą?

Karantinai man nelabai prailgo – bendravau su žmonėmis, su draugais, vyko kūrybinis procesas. Nesu iš tų, kurie, sėdėdami namuose, neranda sau veiklos. Visad turiu, ką veikti.

Galiu kurti, piešti, redaguoti kelionių nuotraukas, galų gale – įsijungti kokį mėgstamą serialą. Tuštumos karantino metu kaip ir nepajutau, tačiau dabar, kai sugriežtinimai atlaisvėjo ir dirba kavinės, matosi daugiau žmonių gatvėse – tas tikrai džiugina. Nuotaika bus dar geresnė, kai prasidės renginiai.

Toks įtemptas grafikas daug pasiglemžia iš asmeninio gyvenimo? Šalią jūsų yra žmogus, kuriam patikėtumėte džiaugsmus bei rūpesčius?

Antros pusės kol kas neturiu, bendrauju su merginomis, bet negaliu teigti, kad šiuo metu esu santykiuose. Gal tiesiog su amžiumi truputėlį sunkiau tie dalykai dėliojasi, stengiuosi atsakingiau rinktis, bet tikiuosi, kad antra pusė atsiras greitu metu ir ji bus mano įkvėpimo šaltinis.

Per savo gyvenimą dalyvavote ne viename muzikiniame projekte. Kas taip vilioja būtent į „Euroviziją“?

Viskas! Turiu minčių ir toliau dalyvauti Eurovizijos atrankose – manau, atradau teisingą kelią į žmonių širdis. Atšilus orams dainą groju ir gatvėse – žmonės mielai klausosi, sustoja, fotografuojasi.

Dalyvavimas atrankose duoda matomumą ir žinomumą – galbūt pirmieji du kartai ir nebuvo tokie sėkmingi, kaip paskutinis. Reklama, manau, visuomet yra pliusas. Dabar svarbu nepamesti tos bangos ir bandyti sėkmingai sugrįžti kitais metais. Kai matai, kad žmonės vertina tavo kūrybą, automatiškai jautiesi aukštesnis už pernykštį save. Susibendravome ir su kitais atrankos dalyviais.

Jau turite minčių, kokiu muzikiniu kūriniu nustebinsite kitais metais?

Greičiausiai atrankoje dalyvausime tokiu pačiu sąstatu kaip ir pernai, nes atradome ryšį tarpusavyje ir, būdami vis kartu ant scenos, jaučiamės puikiai. Dėl dainos dar niekas nėra aišku.

Parėjusių atrankų metu labai palaikiau Militą, stebėjausi, kad ji nepasiekė finalo. Žinoma, neabejojome, kad laimės „The Roop“. Taip pat labai žavėjausi ir palaikiau Gebrassy – džiaugiausi, kad jis liko antras. Manau, jaunam atlikėjui tai buvo puikus būdas atverti kelius į žinomumą.

Labai sunku nuspėti, kas sužavėtų Europą – kaip ir matėme šiemet, prognozės gali labai kisti. Nors daug kas laikė Prancūziją favorite, tačiau pirmąją vietą užėmė visiška priešingybė. Eurovizija visad kupina staigmenų. Kitais metais stengsiuosi sukurti tokią dainą, kuri užimtų pirmą vietą. Esu realistas, bet tokia viltis visuomet yra širdies kertelėje.