Vyriškumo mokymus vedantis Šarūnas Kaniava: „Didžiausia vyro vertybė yra laisvė, ne šeima“

Tuo tarpu ne pelno siekiančią organizaciją įkūręs ir vyriškumo mokymus vedantis Šarūnas Kaniava tikina, kad tikrasis vyriškumas slypi kiekvieno vyro viduje, tik labai dažnai suprasti ir įsisavinti jo esmę trukdo tiek vaikystės patirtys, tiek giliai visuomenėje įsišakniję klaidingi stereotipai.

Anot Šarūno, daugeliui vyrų savyje tereikia atrasti „autentišką vyriškumą“, ir tai ne tik pakeistų jų santykius su moterimis, padėtų atrasti save, bet ir leistų jiems jaustis laimingais.

– Šarūnai, papasakokite, kaip kilo mintis vesti vyriškumo mokymus? Kiek laiko jau tuo užsiimate?

– Maždaug prieš 6–7 metus vykdavo toks Vyrų klubas, kuriame tuo metu lankydavosi daug mano pažįstamų, tačiau jame labiau buvo koncentruojamasi į vyro santykius su moterimi.

Vėliau, kuomet šis klubas savo veiklą sustabdė, su tais pačiais pažįstamais sumanėme rengti kažką panašaus, tik pakėlėme tai į kitą lygį ir maždaug kas mėnesį pradėjome rengti seminarus vyrams, kuriuose buvo gvildenamos pačios įvairiausios temos: ir santykiai su moterimis, ir psichologija, ir finansai, ir laisvalaikis, ir sportas. Į seminarus dažnai kviesdavome garsius lektorius, kurie dalydavosi savo žiniomis ir patirtimi.

Netrukus atradau mokytoją, turintį daug praktinės patirties, tad ši veikla labiau pradėjo grynintis į patį „autentiško vyriškumo“ atstatymą. Taigi šiuo metu mes keliese rengiame atvirus susitikimus vyrams, kurių metu yra išdėstoma teorija, atliekama keletas praktikų ir skiriama laiko atviriems pokalbiams, o kartą per metus vedame keturių dienų vyriškumo mokymus, kurių metu vyrai mokomi grįžti į savo „autentiškąjį vyriškumą“.

– Koks gi yra tas „autentiškas vyras“?

– Galima sakyti, tai vyras, kuris puikiai žino, kas jis toks yra ir ko nori iš gyvenimo. Jis žino savo siekius ir kelią, kuriuo turi eiti, kad šiuos užsibrėžtus tikslus pasiektų. Čia neturiu omenyje materialių dalykų (karjeros, pinigų), tai veikiau savęs paieškos, aukštesnio tikslo siekimas.

„Autentiškas vyras“ tai nėra kažkoks stebuklas ar naujiena, tai yra tai, ką sutvėrė gamta, – tai grįžimas į natūralų savo balansą, kurį dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių dažnas iš mūsų prarandame.

Per mūsų mokymus atliekamų specifinių praktikų metu gimsta tokios savybės, kurios ir sudaro „autentišką vyrą“; tai atsakomybė, žodžio laikymasis, tvirtumas. Šioms savybėms išugdyti nenaudojame jokių proto ar psichologijos technikų, bandome pokyčius inicijuoti per žmogaus vidų, čia ir yra toji autentika.

Didelę įtaką čia padaro ir vyriška energija. Panašiai kaip ir su kariuomene – kodėl sakoma, kad tarnavę vyrai grįžta vyriškesni? Nes ten daug vyriškos energijos. Tik kariuomenės tikslai visai kitokie: joje mokoma patriotiškumo, fizinės ištvermės, o mes koncentruojamės į patį vyriškumą.

– Tai manote, kad šiuolaikiniam vyrui trūksta supratimo, kas iš tiesų yra tas vyriškumas?

– Kalbant apie šiuolaikinius vyrus, sakyčiau, kad jiems labai dažnu atveju trūksta paties žinojimo, ko jie nori iš gyvenimo. Jiems viskas apsiriboja materialių dalykų siekimu, nėra tos vidinės jėgos, kuri pastatytų ant kojų ir įkvėptų gyvenimui.

Kalbant apie šiuolaikinius vyrus sakyčiau, kad jiems labai dažnu atveju trūksta paties žinojimo, ko jie nori iš gyvenimo.

Tik pažiūrėkite, kiek žmonių dirba nemėgstamą darbą vien dėl pinigų. Juos nuolat reikia motyvuoti, nes paprasčiausiai užsiimdami nemėgstama veikla jie nepraturtina savo vidaus.

Man pačiam pasisekė, kad aš ganėtinai anksti atradau veiklą, kuri mane „veža“, ir mano motyvacija kyla iš vidaus, niekam iš šono nereikia manęs raginti.

Manau, vyras turėtų nepailsdamas ieškoti to, ko jis tikrai nori. Jis neturėtų tiesiog susitaikyti su savo padėtimi ir toliau nuleidęs galvą dirbti darbą, kuris jo nemotyvuoja. Susitaikymas nėra tikro vyro bruožas.

Dar viena dažna šiuolaikinių vyrų bėda – baimė šnekėti apie savo problemas ir nenoras kiek labiau gilintis į savo vidų. Moterys šios problemos neturi – jos susitinka savo draugių būrelyje ir nebijo pasikalbėti apie esminius dalykus: savo emocijas, psichologinius sunkumus, išgyvenimus.

Vyrai to nedaro – niekad neišgirsi, kad susitikę su draugais jie kalbėtų apie vidinius savo išgyvenimus. O juk jie yra labai svarbūs. Ne, jie verčiau pakalbės apie „bapkes“, moteris, mašinas ar politiką...

Daugelis vyrų yra prisigaudę stereotipų, kas yra tas vyriškumas, jie moka elgtis draugų kompanijoje, kad nepasirodytų kažkokie nevykę, jie perka brangias mašinas, demonstruoja savo turtus, rūko, vartoja alkoholį, o į gilesnius pokalbius niekad nesileidžia. Visa tai nėra vyriškumas, tai tik – įsivaizduojamo vyriškumo kopijavimas.

Baimė labiau gilintis į savo vidų, kalbėti apie savo problemas dažniausiai yra vaikystės patirčių bei auklėjimo pasekmė. Galbūt kartą berniukui atsiskleidus ar atsivėrus, jis buvo sugėdintas, ir to užteko, kad noras tai daryti užsiblokuotų visam gyvenimui, o gal neigiamą įtaką jam padarė nuo pat vaikystės girdimi žodžiai, kad „berniukai turi būti stiprūs“, kad „vyrai neverkia“.

Per mūsų susitikimus kaip tik didžioji pokalbių dalis ir būna tos vidinės problemos, kurios aktualios kiekvienam, ir jų iškėlimas. Tai galimybė vyrui atsiverti, pasigilinti į vidinius savo išgyvenimus ir gauti naudingų patarimų iš savo bendraminčių, nes dažnu atveju tarp savo draugų vyrai to padaryti negali. „Paverkimas“ ant draugo peties išgėrus vieną ar du alaus tikrai nėra tas pats.

– Ką reiškia vyrui ateiti į vyriškumo kursus – kad jis nevyriškas? Pripažinti, kad jam kažko trūksta?

– Faktas yra tas, kad mums visiems kažko trūksta, ir mes visą gyvenimą turime mokytis. Nėra kažkokios ribos, kurią pasiekus gali tapti tikru vyru, tai kryptis, kuria gali eiti visą gyvenimą.

Mums visiems kažko trūksta, ir mes visą gyvenimą turime mokytis.

Taigi atėjimas į vyriškumo mokymus tikrai nereiškia, kad tu esi silpnas ar kažkoks nevykęs, tai reiškia, kad tu nori eiti tobulėjimo keliu. Galų gale tai reiškia, kad tu nori savo problemai žiūrėti tiesiai į akis, o ne toliau bėgti nuo jos, ignoruoti ir susitaikyti su gyvenimu, kuris iš esmės, giliai viduje, tavęs netenkina.

Dar nesu sutikęs nė vieno vyro, kuris neturėtų vidinių problemų, ypač kalbant apie santykius su tėvu.

– Sakote, kad „autentiškas vyriškumas“ – tai grįžimas į natūralų gamtos sutvertą savo balansą. Tad kokios gyvenimo aplinkybės lemia to balanso išsiderinimą?

– Labai didelę įtaką daro auklėjimas ir aplinka, kurioje augame. Kiekvienas augantis berniukas iš kažko privalo gauti informaciją, ką reiškia būti vyru, o šį supratimą ir suformuoja jo aplinkoje esantys žmonės: tėvai, draugai, giminaičiai.

Labai didelė ir svarbi figūra augančiam berniukui, žinoma, yra jo tėvas, o jeigu jo nėra ar jis nelabai suinteresuotas sūnaus auklėjimu, tas „autentiškas vyriškumas“ tinkamai ir nesiformuoja. Kiekvieno tėvo pareiga šeimoje yra perduoti vaikui visas turimas žinias, susijusias su gyvenimo kelio paieškomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Asmenybės ugdymo mokytojas S.Urbonas: „Nenorite būti amžinu pralaimėtoju? Prireiks radikalaus šuolio“

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu tėvo figūra šeimoje nėra išreikšta arba jo išvis nėra, problemų gali kilti ne tik berniukams, bet ir mergaitėms. Be tėvo augusi mergaitė dažniausiai užaugusi būna kiek pasimetusi, jai būna sunku priimti tvirtus sprendimus bei atrasti savo kelią. Berniukams šie dalykai pasireiškia dar ryškiau – nuo pat vaikystės atsiranda trūkumas, kurį reikia užpildyti. Ir tai gali padaryti kiti jo aplinkoje esantys vyrai (bet tik vyrai), tada būtent nuo jų priklauso ir tai, kaip formuosis to berniuko vyriškumas.

Didelę įtaką berniukui daro ir mamos vaidmuo šeimoje. Jeigu nėra tėvo arba jo figūra nelabai reiškiasi, mama dažnai arba labai lepina, arba kaip tik – griežtai auklėja savo sūnų – ir nė vienas iš šių variantų nėra sveikas. Moteris, kuri augindama sūnų bando atstoti jam ir mamą, ir tėvą, berniukui apskritai gali sujaukti supratimą, kas yra vyriškumas, nes to ji išmokyti savo sūnaus niekaip negali. Berniukui, kurį nuo pat vaikystės daugiau auklėja mama ar senelė, neišvengiamai bus padaryta moteriškumo įtaka, o tai jį atitolins nuo „autentiško vyriškumo“.

Moteris, kuri augindama sūnų bando atstoti jam ir mamą, ir tėvą, berniukui apskritai gali sujaukti supratimą, kas yra vyriškumas, nes to ji išmokyti savo sūnaus niekaip negali.

Dažnai sūnų auklėdamos mamos/senelės jį labai saugo, bando „atitolinti“ nuo visokių išdaigų, pavojų, draudžia berniukui palakstyti, pasikarstyti po medžius. O juk berniukui kaip tik reikia patirti nuotykių, išbandyti save ir savo ribas, „nusibalnoti“ kojas ir rankas, patirti ekstremalių pojūčių vien tam, kad nedingtų tas noras bandyti, ieškoti ir kažką keisti savo gyvenime. Jam to reikia, kad vyktų kūryba – ji berniukui gimsta tik veikloje, krečiant išdaigas, o ne tvarkingai ir tiesia nugara sėdint prie stalo, kaip reikalaujama mokykloje.

– Pati sąvoka „autentiškas vyras“ kai kam gali sietis su kiek griežto, šiurkštaus vyro paveikslu. O kaip yra iš tiesų – kiek „autentiškas vyras“ turėtų būti jautrus?

– Tai labai svarbi tema. Tikras vyras – tai savybių rinkinys ir skirtingos jo asmenybės dalys turi būti nuolat tobulinamos bei puoselėjamos, kitu atveju jis negalės pasiekti harmonijos. Remiantis psichoterapeuto Carlo Gustavo Jungo teorija, vyro asmenybę sudaro keturi archetipai: karys, magas, meilužis ir karalius – visi šie archetipai atsakingi už tam tikras savybes ir tarp visų jų turi būti balansas.

• Karys – tai vyro disciplina, jėga, drąsa, ryžtas;
• Magas – tai sugebėjimas pasižiūrėti į situaciją iš aukštesnės perspektyvos, žvelgti į viską plačiau, kiek atsitraukus. Tai padeda kuriant verslą, karjeroje;
• Meilužis – tai vyro draugiškumas, švelnumas, sugebėjimas džiaugtis gyvenimu. Ši dalis vyrui padeda bendrauti su vaikais, būti švelniu santykiuose su moterimi, mokėti flirtuoti – juk flirtas iš kieto kario neateina;
• Karalius – tai branda, sugebėjimas vesti, valdyti žmones. Tai savybė, kurios daugeliui labiausiai ir trūksta.

Visi vyrai giliai viduje turi šias savybes, tačiau ne visi moka jomis naudotis ar tinkamai jas išreikšti.

Labai didelė klaida manyti, kad vyras negali būti ir jautrus, ir kietas. Gali, bet tik tuo atveju, jei visi keturi archetipai jo asmenybėje bus subalansuoti, nes pažeidus nors vieną iš jų, nukenčia ir visi likusieji. Tam reikia įdėti daug sąmoningų pastangų, bet to pasiekti tikrai įmanoma.

– Pakalbėkime apie santykius. Koks vyras, jūsų manymu, kelia pasitikėjimą moteriai? Ir koks santykiuose su moterimi turėtų būti „autentiškas vyras“?

– Ir trauka, ir pasitikėjimas – tai vidiniai dalykai, juos galime tik jausti, o ne išmąstyti protu. „Autentiškumą“ savyje atradęs vyras natūraliai labiau traukia moteris ir kelia joms pasitikėjimą, nes jis tiesiog spinduliuoja vyriškumą ir šilumą.

Būtent vyras turi vesti santykius su moterimi, o ne atvirkščiai, jis turėtų jai rodyti kelią.

Santykiuose su moterimi vyro figūra turėtų gan aiškiai reikštis, kitaip tariant – būtent vyras turi vesti santykius su moterimi, o ne atvirkščiai, jis turėtų jai rodyti kelią.

Su „autentišku vyru“ esanti moteris gauna visą mano minėtų vyriškų savybių komplektą, ne tik atskiras jo dalis. Taigi toks vyras mokės su ja būti švelnus, kai reikės – bus romantiškas, o jei bus būtina – mokės ją ir apginti. Su tokiu vyru moteris tiesiog jausis saugi.

Labai didelė klaida, kuomet santykių vairą bando perimti moteris, nes tokiu atveju santykiai jau iš anksto pasmerkiami žlugti. Kodėl? Vyksta santykių hierarchijos išsiderinimas, ir nė vienas iš partnerių poroje nebus laimingas.

– Žinote, yra toks posakis, kad vyras turėtų būti šeimos galva, o moteris – kaklas, kuris tą galvą turėtų reguliuoti...

– Tai nėra gerai. Jeigu vyrui kryptį užduoda moteris, tuomet jis eina ne savo (kaip turėtų būti), o moters keliu. Aš pats asmeniškai tai pergyvenau keletą kartų, kol galų gale susivokiau – ne, taip neturi būti.

– Bet jeigu vyras turi vesti moterį, ar tai nereiškia, kad ir ji tokiu atveju eis jau nebe savo keliu?

– Niekada nebūna viskas taip kategoriškai. Tačiau sakyčiau, kad moters kelias yra pakeliui su vyro keliu, kitaip tariant, vyro kelias jai turi daryti didelę įtaką.

Kuomet vyras ir moteris palaiko santykius, jie neišvengiamai kažkiek yra vienas nuo kito priklausomi, tačiau tą vyro vedimą santykiuose reikėtų suprasti kaip labiau idėjinį, strateginį. Vyras moters nereguliuoja, jis tik parodo jai kryptį.

Tarkime, jeigu moteris gauna karjeros pasiūlymą dirbti kitoje šalyje ir dėl to šeima keičia gyvenamąją vietą, tai dar tikrai nereiškia, kad vyras nebeveda tokiuose santykiuose. Kalbu ne apie tai. Omenyje turiu vertybes, ilgalaikius šeimos tikslus.

Dabar galima pastebėti vieną tendenciją – kadangi vyrai neskiria pakankamai laiko savo tobulėjimui, saviugdai, jie po truputį „aplepo“, aptingo. Jie nesistengia peržengti savęs, o tuo jie patys save apriboja.

Kiekvienas vyras turėtų stebėti save ir žiūrėti, kiek dažnai jis stengiasi peržengti savo silpnas vietas. Jeigu jis to niekad nedaro ir gyvena savo komforto zonoje, tai taip ir nutinka, kad santykiuose jį pradeda vesti moteris.

Kiekvienas vyras turėtų stebėti save ir žiūrėti, kiek dažnai jis stengiasi peržengti savo silpnas vietas. Jeigu jis to niekad nedaro ir gyvena savo komforto zonoje, tai taip ir nutinka, kad santykiuose jį pradeda vesti moteris.

O kuomet visus keturis šeimos kampus laiko tik moteris, nėra labai gerai. Taip, galbūt jie, vyras ir moteris, bus materialiai apsirūpinę, turės gerus darbus, vaikus, bet, taip nuoširdžiai pašnekėjus, laimės toje šeimoje nebus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė Loreta Vaičaitytė: „Moteris kartais turi „išjungti“ pareigos jausmą ir pabūti savanaudė“

Galbūt jie vienas kitą ir atitiks, nes gi moteriškas vyras turės vyrišką moterį, ir gal tarp jų bus toks lengvas balansas, bet tai nėra natūralu, todėl ir laimės tas „balansas“ neduos. Šalia ambicingos, stiprios, tvirtos, daug vyriškų savybių turinčios moters joks vyras nesijaus gerai.

– Kokių problemų šeimoje/santykiuose/karjeroje ar apskritai gyvenime gali pridaryti ta baimė kalbėti apie savo problemas, nedrąsa ar nenoras ieškoti tikrojo savęs?

– Bėdų pridaryti gali labai daug. Imkime šeimą – jeigu vyras nėra atradęs savęs, jis negebės kurti tvirtų, sveikų santykių. Visų pirma, jis nesijaus laimingas, antra, jis nemokės tinkamai atsiverti ir būti tikrai nuoširdus.

Karjeroje savęs neatradęs vyras taip pat negebės pasiekti savo tikslų. Galbūt jis ir turės tą vidinį žinojimą, ko jis nori, bet jam trūks vidinės jėgos, motyvacijos ar ryžto imtis reikiamų veiksmų. Taigi, tai labai veikia visą jo gyvenimą.

– O kaip „autentiškas vyras“ turėtų auklėti savo vaikus? Kokias žinias jis turėtų perduoti savo sūnui?

– Supratimas, kaip tai daryti, tiesiog ateina natūraliai. Juk nereikia skaityti daug psichologinių knygų, kad žinotume, jog šeimai reikia šilumos. Tai savaime suprantama.

Kiekvienas vyras turėtų sąmoningai suprasti, kad auginant berniuką, reikia su juo praleisti laiko ir jam perduoti savo žinias. Na, tarkime, mokate ten kokį laivelį išdrožti, tai išmokykite to ir savo sūnų, reikia kažką prisukti, parodykite, kaip tai daryti ir jam.

Viena iš vyro pareigų – šviesti/mokyti savo aplinkos žmones ir, visų pirma, savo šeimą. Kartu tai reiškia, kad nuolat tobulėti, mokytis ir keistis turi ir jis pats – jei vyro veikla apsiriboja vien tik darbu, o po jo – televizoriaus žiūrėjimu, tai, sakyčiau, jog tai yra visiškas vyro degradavimas.

Dar viena vyro pareiga – sugebėti patenkinti savo mylimą moterį; tai turi reikštis per flirtą, žaismingumą, drąsą lovoje. Bet tuo pačiu vyras negali būti visiškai nuo jos priklausomas, jis privalo išlaikyti savo laisvę, nes būtent laisvė yra viena svarbiausių vyro vertybių, o moteriai svarbiausia vertybė yra šeima.

Jei vyro veikla apsiriboja vien tik darbu, o po jo – televizoriaus žiūrėjimu, tai, sakyčiau, jog tai yra visiškas vyro degradavimas.

Vyrui laisvė yra gyvenimas nepriklausomai: nuo žalingų įpročių, nuo įkyrių žmonių, nuo apsimestinio bendravimo ir nuo moterų. Vyras gali jaustis gerai tiek poroje, tiek būdamas vienas.

Todėl, jei vyras kaip didžiausią savo vertybę įvardija rūpinimąsi šeima, iš tiesų jis įvardija didžiausią moterišką vertybę. Kad ir kaip prieštaringai tai skambėtų, bet vyrui šeima ir moteris niekada nebus viso gyvenimo tikslas. Aišku, savo šeima reikia rūpintis, tačiau tai ne tas pats, kaip tai natūraliai suvokia moteris.

– Moters požiūriu, sakyčiau, kiek nesąžininga...

– Vyro požiūriu, visiškas pasinėrimas į šeimą atima jo laisvę, jo gyvenimo tikslų siekimą. Aišku, kraštutinumų neturi būti, reikia nuolat ieškoti balanso. Tiesiog moteris, sukūrusi šeimą su mylimu vyru, nusiramina – belieka tik mėgautis ir palaikyti „namų židinį“, o vyrui gyvenimo tikslai šeimos sukūrimu nesibaigia.

– Tai taip išeina, kad moteriai gyvenimo tikslai kaip ir daugiausia turėtų būti susiję su šeima/namais?

– Iš esmės taip, jeigu tai yra moteriška moteris. O jeigu ji turi daug vyriškų savybių (tokia evoliucija šiuo metu vyksta), tada ji aišku turės ir karjeros/verslo ambicijų. Vėlgi tas puikiai matosi – šiuo metu daugybei sėkmingų moterų šeima nėra didelė vertybė ar siekiamybė, dažnai ji atidėliojama iki kol „ateis tam laikas“.

– Tai ta moteris, kuri renkasi karjerą vietoj šeimos sukūrimo/namų puoselėjimo, vadinasi, eina prieš savo šaknis?

– Iš dalies – taip, tačiau niekad negalima kategoriškai to tvirtinti. Neįmanoma visiems pritaikyti vieno gyvenimo kelio, visi esame skirtingi, ir tikrai yra moterų, kurių gyvenimo kelias išties nėra šeimyninis.

Čia kalbu labiau apie siekiamybę ar idealą. Visuomenėje viskas vyksta kiekvienam individualiai, yra įvairių santykių modelių, pareigų, pasidalijimų, siekių, tikslų ir pan.

Tačiau pagrindinė mintis yra tokia: jei vyras ar moteris nori būti laimingi, jiems reikia atkreipti į tai dėmesį ir grįžti prie savo šaknų.