Vyrų mados savaitės svečiai – apie tai, kaip keičiasi tarptautinė vyriškų drabužių situacija

Ketvirtoji Vyrų mados savaitė jau eina į pabaigą. Šiandien, gegužės 30 d., 20 val. prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vyks svarbiausias visos savaitės renginys – tarpautinis madų šou, kuriame dalyvauja trys dizaineriai iš Lietuvos – Airida Skrick, Upcycled by LT X THOM BARRA, taip pat trys dizaineriai atvykę iš Italijos – Antonio Grassi, Silvia Barcucci, Giulia Casaro ir du atvykę iš Izraelio – HILI ARI ir Maoz Nvr. 

Bilietus į renginį galite įsigyti čia.

Į Lietuvą atvykusius Vyrų mados savaitės svečius šiltai pasitiko ir priėmė savaitės organizatoriai, taip pat kiekvieno iš jų paklausė keturių klausimų apie tai, kokias naujausias tendencijas jie įžvelgia globalioje vyriškos mados rinkoje bei, ko gali tikėtis madų šou vakaro lankytojai.

Silvia Barcucci (IT)

Jūsų kolekcijos įkvėpimas?

Paskutinėje savo kolekcijoje norėjau dirbti su tapatybe ir tuo, ką šis žodis man reiškė, taigi mano pradinis taškas buvo krikšto suknelė: aš paėmiau kai kuriuos elementus ir juos išverčiau į daugiau „suaugusiems“ skirtus drabužius. Per krikšto ceremoniją, skirtą katalikams, žmonės simboliškai gauna tapatybę iš kito asmens. Vienas iš mano galutinių tikslų buvo sukurti savo asmeninį šiuolaikinės realybės veidrodį, kur tapatybę dažnai manipuliuoja išoriniai veiksniai, pvz., reklamos ir socialinės žiniasklaidos priemonės, kurios mums priskiria burbulą, kuriame turime gyventi. Mano noras buvo nutraukti gyvenimą šiame burbule dekonstruojant krikšto suknelę, keičiant jos paskirtį ir konceptą ir pridedant daug siuvinėjimų, paimtų iš paruoštų bendro naudojimo objektų.

Mano susižavėjimas šiais objektais privertė mane kolekcionuoti senus kroketus, sidabrinius indus, lempų kristalus ir kitus įvairius dalykus, kurie per pastaruosius metus atkreipė mano dėmesį. Aš perkėliau daiktus į siuvinėjimus, milžiniškus blizgučius, priedus, arba naudoju juos kaip fotografinius neiginius mano spaudiniams. Jie turėjo stiprią mąstymo jėgą ir todėl aš juos panaudojau. Jie turi poetinį identitetą kaip daiktai nes juos yra užgyvenę kiti žmonės, tad tai man padeda pasiekti tik savo fantaziją. Tuo pačiu metu, jei pažvelgsite giliau parodoje, galite matyti ir įvertinti dekadenciją, purvą, netobulumą, kuris atneša mums tikrovę.

Tarptautinė vyriškų drabužių situacija, kaip ji keičiasi?

Galima užtikrintai teigti, kad pasaulinė vyriškos mados rinka auga. Todėl manau, kad į tarptautinę vyriškų drabužių padėtį galima žiūrėti pozityviai. Vyrai išleidžia daugiau pinigų drabužiams, labiau rūpinasi savo stiliumi ir turi daugiau pasirinkimo laisvės. Mes taip pat kalbame ir apie lyčių normų nykimą – vyriški drabužiai ir moteriški drabužiai praranda savo ribas, viskas keičiasi ir nėra tabu vyrui rengtis kadaise laikytu moterišku stiliumi.

Kodėl dirbate su vyriškais drabužiais?

Dirbti su vyriškais drabužiais man gaunasi natūraliai, aš pati rengiuosi vyriškais drabužiais. Man patinka studijuoti klasikinių vyriškų drabužių spintą, dėl jos konceptų ir siuvimo, bet taip pat mėgstu darbo drabužius, kurie siejasi su vyriškais drabužiais, jų funkcionalumu ir paprastomis medžiagomis, formoms ir patogumu. Tačiau man svarbiausia yra maišyti vyriškus drabužius su moteriškumu, nes tai, žinoma, yra didelė mano asmenybės dalis. Man patinka galvoti, kad aš lėtai kuriu ir plėtoju savo idėją siedama ją su unisex drabužiais, kuriuos kažkas vieną dieną pagaliau prisijaukins.

Giulia Casaro (IT)

Jūsų kolekcijos įkvėpimas?

Mano įkvėpimo šaltiniai yra žmogaus elgesys su medžiagų iš atliekų panaudojimu. Kiekvieną kartą aš noriu pabrėžti žmonių santykį su religija, dvasingumu ir tikėjimu.

Savo kolekcijoje „Sacrifiction” (lt. aukojimas ) norėjau įsigilinti į idėją, kad per skaitmeninį pasaulį išnyko daug tradicinių religinių vertybių, ypač aukojimasis. Krikščioniškajame tikėjime Dievas paaukojo save, kad išgelbėtų mus. Dėl to savo kolekcijoje ir bandžiau tyrinėdama atskleisti dėkingumą žmonijai, gerumo ir autentiškumo gestus.

Tarptautinė vyriškų drabužių situacija, kaip ji keičiasi?

Šiandienos vyriški drabužiai yra labai pasikeitę. Jie nesisuka vien apie kostiumus nuo to laiko, kai sportinė apranga pradėjo perimti gatves. Padėtis vis dar keičiasi, o kostiumai greičiausiai sugrįš, susimaišę su kasdieniniais rūbais. Vyrai turėjo rengtis „deramai“, bet jiems išmokus, kaip linksmintis su drabužiais, dabar galima pamatyti daug skirtingų spalvų, tekstūrų ir proporcijų. Tai geriausias laikas save išreikšti žaismingai, gal net ir provokuojančiu būdu. Darbas su vyriškais drabužiais man suteikia galimybę žaisti su proporcijomis ir mesti iššūkį konservatyviam požiūriui į vyriškus drabužius. Man patinka provokuoti mąstyseną apie tai, kaip vyrai turėtų rengtis, manau, kad dar reikia daug nuveikti, kad pakeistumėme pagrindines nuostatas apie vyriškus drabužius. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl aš komunikuoju išskirtinę/ekstremalią estetiką, kurios negalima lengvai įdėti į dėžutę.

Tendencijos – sekti ar nesekti?

Pagrindinės tendencijos dabar yra susijusios su tvarumu ir dvasingumu. Tendencijos netrunka ilgai. Tvarumas ir dvasingumas, mano požiūriu, yra gyvenimo būdas, kurį turėtume sekti visa savo gyvenimą.

Antonio Grassi (IT)

Jūsų kolekcijos įkvėpimas?

„Contrappunto“ kolekciją įkvėpė baroko muziką ir XVIII a. Tiksliau tariant, „Controtenors“ – tai operos dainininkai, turintys artimiausią senųjų „Castrato“ dainininkų, tokių kaip Farinelli, balsą. Šis ypatingas balsas, kurį dainavo vyrai, gali pasiekti tikrai aukštas natas, kurias paprastai dainuoja moterys. Taip pat atvirkščiai – „Contralto“ moterys dainuoja žemu balsu. Man buvo labai įdomu, kaip tai, ką mes apibūdiname moterišku ar vyrišku, yra labai asmeniška ir kaip šie barjerai galiausiai griūna. Įsivaizduokite, kad penkios muzikinio scenarijaus eilutės tampa tradicinėmis drabužio sudėties linijomis (pečių, juosmens, ir kt.) bei elementais, kaip apyrankė ir kišenė, formos yra kaip natos. Spalvos taip pat paimtos iš mano gimtajam miestui būdingos baroko architektūros.

Tarptautinė vyriškų drabužių situacija, kaip ji keičiasi?

Matau, kad globaliai vyrų mada per pastaruosius keletą metų labai pasikeitė. Atrodo, kad žmonės yra atviresni pokyčiams. Tam tikru būdu mes grįžtame prie praeities. Istoriškai, vyriškoji mada buvo labai blizgi, turtinga spalvomis, dekoratyviniais elementais ir įvairių formų. Ir būtent tai jūs galite pamatyti dabar arba dar matysite ateityje.

Kodėl dirbate su vyriškais drabužiais?

Manau, kad tai yra mano širdies dalis, kur esu natūraliai susijęs su jais. Aš taip pat esu aistringas dėl kai kurių technikų būdingų moteriškiems drabužiams, pavyzdžiui, išsiuvinėjimai, klostavimas ir formuoti siluetai. Tuo pačiu metu esu labai susidomėjęs klasikiniu siuvimu, siuvinėjimais, bet kartais man jie pernelyg formalūs ir nuobodūs tam tikru būdu vyriškoje aprangoje. Todėl aš savo kolekcijoje mėgstu maišyti tradicinius vyrų aprangos elementus su moteriškais aprangos elementais. Mano svajonė yra vieną dieną nustoti naudoti tokius terminus kaip „moteriška apranga“ , „vyriška apranga“ ir naudoti tik vieną terminą.

Tendencijos – sekti ar nesekti?

Didžiausia tendencija, kuria aš tikrai tikiu yra lyčių supanašėjimo (gender fluid) banga. Ir aš tikrai tikiu, kad tai nebus tik tendencija. Viskas iš tikrųjų keičiasi. Ši laisvė galvoti apie drabužius, kuriuos gali matyti tikrų žmonių kasdieniniuose gyvenimuose. Ir tai reiškia, kad vyksta ypatingas kultūrinis pasikeitimas, kuris veda mus visus §pagaliau į gerą.

Šių trijų dizainerių iš Italijos kolekcijas bei kitų trijų iš Lietuvos ir dviejų iš Izraelio galite išvysti jau šiandien vyksiančiame „Vyrų Mados Savaitės” renginyje – tarptautiniame madų šou, vyksiančiame PLC „Panorama”.