Vyrų nevaisingumas: prastėjanti spermos kokybė ir realios gydymo galimybės

Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojo urologo Mariaus Anglickio, šiandien maždaug 40–50 proc. nevaisingumo atvejų yra susiję su vyro sveikata. Be to, pastaraisiais dešimtmečiais stebima ir kita tendencija – prastėjantys spermos kokybės rodikliai bei vėlesnis šeimos planavimas. Tai reiškia, kad beveik kas antra pora susiduria su vadinamuoju vyriškuoju faktoriumi.

„Šiuolaikinė medicina aiškiai rodo, kad pora turi būti vertinama kaip visuma. Praktikoje vis dažniau tyrimai pradedami lygiagrečiai abiem partneriams, nes taip taupomas laikas ir greičiau randama priežastis“, – sako gydytojas.

Nevaisingumas vis dar apipintas mitais

Nors medicina šioje srityje per pastaruosius dešimtmečius padarė didelę pažangą, nevaisingumo tema vis dar apipinta mitais. Dauguma su nevaisingumu susidurusių porų patiria didžiulį stresą, įtampą, gėdą ir net aplinkinių spaudimą.

„Giminaičių ir artimųjų klausimai – kada pagaliau susilauksite vaikų – labai dažnai skamba tarsi dūris į paširdžius. Depresija yra dažnas nevaisingų porų palydovas. Kai kurie tyrimai rodo, kad depresijos dažnis tarp nevaisingų porų yra toks pat, kaip tarp sergančių onkologinėmis ligomis“, – teigia urologas M.Anglickis.

Specialistas primena, kad istoriškai atsakomybė už vaisingumą ilgą laiką buvo priskiriama tik moteriai. Dėl nevaisingumo jos buvo tiriamos pačiais įmantriausiais būdais, o neradus nevaisingumo priežasčių, siunčiamos psichiatro gydymui.

„Buvo manoma, kad nevaisingų moterų smegenys skatina tam tikrų vaisingumą slopinančių kenksmingų hormonų išsiskyrimą arba, kad nevaisingumą sukelia nesąmoninga neapykanta savo vyrui ar sekso baimė, skatinanti makšties ir gimdos spazmus, slopinančius vaisingumą. Jei porai nepavykdavo susilaukti vaikų, moterys buvo smerkiamos, niekinamos ar net išvaromos iš bendruomenės“, – pasakoja gydytojas.

Tik pastaruosius 30–40 metų pradėta plačiau kalbėti apie vyro vaidmens svarbą, tačiau senas požiūris mūsų visuomenėje vis dar išlieka.

Prastėjanti spermos kokybė

Gydytojas M.Anglickis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią tendenciją – blogėjančius vyrų spermos rodiklius. Per paskutinius 40 metų, pasak jo, vidutinis spermatozoidų kiekis ejakuliate sumažėjo apie 50–60 proc., o nuo 2000 metų stebimas dar spartesnis spermos kokybės blogėjimas.

Šią tendenciją lemia keli veiksniai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai, aplinkos tarša ir vėlesnis šeimos planavimas. Lietuvoje stebimos panašios tendencijos kaip ir visoje Europoje, todėl vyrų vaisingumo klausimas tampa vis aktualesnis.

Kada verta pradėti tyrimus?

Poroms svarbu žinoti aiškias ribas, kada verta pradėti išsamesnius tyrimus. Jei pora aktyviai gyvena lytinį gyvenimą, turi reguliarius santykius ir nesisaugo, tačiau per 12 mėnesių nepavyksta pastoti, tai, pasak gydytojo, jau yra signalas kreiptis į specialistus. Jei moteriai daugiau nei 35 metai, šis laikotarpis trumpėja iki šešių mėnesių.

Pirmasis ir labai svarbus tyrimas vyrui yra spermograma. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad svarbu ne tik pats tyrimas, bet ir jo atlikimo kokybė. „Geriausia spermogramą atlikti klinikose, kuriose ją vertina gydytojas embriologas. Automatiniai tyrimai dažnai yra netikslūs, nes įvairios priemaišos spermoje gali būti traktuojamos kaip spermatozoidai“, – aiškina urologas M.Anglickis.

Specialistas taip pat primena, kad net ir gera spermograma negarantuoja greito pastojimo. Tam tikros būklės, pavyzdžiui, varikocelė ar kenksmingi aplinkos veiksniai, gali lemti sėklidžių pakitimus, kurie tyrimuose iš karto neatsispindi. Dėl to būtinas išsamus urologo ištyrimas.

Priežastys ir šiuolaikinės gydymo galimybės

Gydytojas pabrėžia, jog vyrų nevaisingumą gali lemti hormoniniai sutrikimai, genetinės problemos, sėklidžių funkcijos pažeidimai ar anatominės kliūtys, pavyzdžiui, sėklinio latako užsikimšimas. Viena dažniausių priežasčių yra varikocelė – išsiplėtusios sėklidės venos, bloginančios spermos kokybę.

Itin svarbų vaidmenį atlieka ir gyvenimo būdas. „Rūkymas, alkoholis, antsvoris, stresas, miego trūkumas ar net per aukšta temperatūra gali turėti realų poveikį spermos kokybei. Net dažnas lankymasis pirtyje ar nešiojamojo kompiuterio laikymas ant kelių gali būti reikšmingas veiksnys, – teigia M.Anglickis ir primena, jog aplinkos poveikis taip pat yra labai svarbus. – Nauji tyrimai rodo, kad mikroplastikas gali jungtis prie sėklidžių ląstelių receptorių ir sutrikdyti hormonų pusiausvyrą bei spermatozoidų gamybą“.

Džiugu bent tai, jog gydymo galimybės šiandien yra gerokai pažangesnės nei anksčiau. Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, anot specialisto, vyrui gali būti taikomas medikamentinis gydymas, hormonų korekcija, chirurginės operacijos ar pagalbinio apvaisinimo metodai.

„Kai kuriais atvejais ejakuliate nerandama nė vieno spermatozoido. Tokiose situacijose taikomos pažangios procedūros, tokios kaip mikroTESE, kai spermatozoidai paimami tiesiogiai iš sėklidės audinio naudojant mikroskopą. Tai sudėtinga, tačiau daugeliui porų tampa realia galimybe susilaukti biologinių vaikų“, – aiškina urologas ir priduria, jog Lietuvoje jau yra atvejų, kai po šios procedūros poroms pavyko susilaukti vaikų, nors natūralus pastojimas buvo beveik neįmanomas.

Kaip kiekvienas vyras gali prisidėti prie savo vaisingumo gerinimo? Pasak gydytojo M.Anglickio, sveikas gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių to veiksnių: „Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas ir kokybiškas miegas. Nors tai gali skambėti paprastai, dažnai būtent šie pokyčiai pagerina spermos kokybę“.

Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojami ir maisto papildai. Tyrimai rodo, anot pašnekovo, kad spermos kokybei gerinti svarbios omega-3 riebalų rūgštys, probiotikai bei antioksidantai, padedantys mažinti oksidacinį stresą“.