Vytaras Radzevičius: „Baigus darbus apėmė tuštuma“

„Kalbėjausi su bendražygiu Martynu Starkumi, išleidusiu ne vieną knygą. Jis man pritarė, kad knyga – tarsi kūdikis: ją augini augini, rūpiniesi, stengiesi viską kuo geriau padaryti, o kai iškeliauja į spaustuvę, jautiesi kažko netekęs“, – pasakoja Vytaras. Tačiau jis jau turi minčių, ką panašaus veiks ateinančius trejus ketverius metus.

Naujausia knyga autoriui ypatinga dar ir dėl to, kad viršelyje riebiai užrašytas skaičius „50“. Jam tai – ne tik dar penkiasdešimt receptų, tiek pat nuotraukų ir istorijų, skirtų paskaitinėti lūkuriuojant prie kunkuliuojančio puodo. Vytarui ateinantį pavasarį sukaks būtent penkiasdešimt! Tad pirmąją dovaną jis sau jau parengė.

Į šią knygą tilpo krūva receptų, kuriuos žurnalistas parsivežė iš pastarųjų trejų metų kelionių po Centrinę Ameriką, Indoneziją, kuriuos atrado viešėdamas Japonijoje ir Karibų jūros salose, taip pat – senojoje mielojoje Europoje. Bus ir vienas lietuviškas receptas iš nevalgomais grybais vadinamų bobausių – jais gamindamas pakeitė nuodingiausią pasaulio žuvį – fugu.

„Jei keliaujant mane sudomina koks nors patiekalas, bandau išsiaiškinti, kaip gaminamas, jei būna progų – stengiuosi jį paruošti su vietiniais. Visada smagu, kai paprasti žmonės negaili informacijos, pamoko, kartu gamina ir net išduoda paslapčių“, – pasakoja gaminti mėgstantis žurnalistas. Iš kelionių parsivežtus receptus Vytaras dar sykį išbando namuose ir adaptuoja Lietuvai.

Įdomiausius kulinarinius jo kelionių atradimus skaitytojai ir ras naujojoje knygoje. Žurnalistas juokiasi, kad ekspedicijose į tolimus kraštus ir pats stengiasi pasaulį nustebinti lietuviškais patiekalais: Indonezijoje jo su bendražygiais keptas šakotis, Tokijo centre japonams pasiūlyti bulvių vėdarai, Australijoje pagaminti žemaičių blynai su kengūrienos įdaru sulaukė vietos gyventojų ovacijų.

„Man patinka atrasti naujus skonius ir išbandyti receptus. Jų ieškau, šniukštinėju, kur nors nugirstu, išbandau – nuolatos eksperimentuoju, – pasakoja Vytaras. – Prie puodų negali būti piktas. Todėl gaminu tik kai būnu gerai nusitiekęs. Man tai – meditacija, poilsis.“