Vytaro Radzevičiaus nuotykis vos nesibaigė skaudžia nelaime: „Nė nežinau, ar buvau atsimerkęs, ar rėkiau“

Vytaras prisipažino, kad Dzūkija jam visada siejosi su srauniomis upėmis, nuotykiais ir nepamirštamu laiku. Todėl šįkart jis nusprendė, kad užtenka žiūrėti į kieme esančias vištas – laikas atidaryti baidarių sezoną!

Taip Vytaras atsidurė Puvočiuose, pas seną bičiulį Praną – dar vieną miestietį, kuris miesto šurmulį iškeitė į Dzūkijos ramybę. Kauną palikęs vyras dabar organizuoja baidarių žygius, rūpinasi keliautojų namais ir nuolat sugalvoja naujų veiklų.

„Jis labai aktyvus idėjų generatorius“, – apie draugą pasakojo Vytaras.

Pranas Vytarui taip pat parodė vietą, apie kurią daugelis nė nesusimąsto – vandens matavimo stotį Puvočiuose. Nors Vytaras pro ją yra praplaukęs daugybę kartų, tik dabar sužinojo, kiek svarbaus darbo čia atliekama kasdien.

Čia dirbantis specialistas papasakojo, kaip matuojamas Merkio vandens lygis, temperatūra ir kiti duomenys, kurie vėliau keliauja į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą.

„Nė nenujauti, kokius įdomius darbus žmonės dirba, ir kokia tai atsakomybė“, – stebėjosi Vytaras.

Tačiau tikrieji nuotykiai prasidėjo tada, kai jis pats sėdo į baidarę. Iš pradžių viskas atrodė paprasta ir smagu, tačiau vieną akimirką viskas apsivertė aukštyn kojomis – tiesiogine to žodžio prasme.

„Nors man ir sakė, kad nebijočiau, nes apsivertus mane ištrauks, aš sugebėjau apsiversti tokioje vietoje, kur mane ištraukti nebuvo labai lengva“, – juokėsi Vytaras.

Kritimas į vandenį jam paliko tiek emocijų, kad po visko bus sunku net prisiminti pačią akimirką. „Aš nė nežinau, ar buvau atsimerkęs, ar užsimerkęs, ar rėkiau. Staiga žiūri – jau vandeny“, – pasakojo jis.

Vis dėlto būtent dėl tokių akimirkų, pasak Vytaro, ir verta leistis į nuotykius. Adrenalinas, gamta ir paprastas žmogiškas azartas priminė, kiek daug Lietuvoje vietų, kurios vis dar gali nustebinti.

Sugrįžęs į fermą Vytaras ėmėsi visai kitokių eksperimentų. Šį sezoną jis nusprendė daržą tvarkyti kuo natūralesniu būdu – lysves dengė kartonu, naudojo šieną ir bandė sukurti gyvą, savarankiškai veikiančią ekosistemą.

„Kartonas blokuoja piktžoles, o po kelių mėnesių tiesiog suyra ir tampa žemės dalimi“, – aiškino jis.

Be to, darže atsirado ne tik daržovių, bet ir įvairių gėlių, kurios pritraukė bites bei kitus vabzdžius. „Norisi, kad čia būtų vietos vabzdžiams, driežams, bitėms. Kad visas gyvenimas vyktų natūraliai“, – dalinosi Vytaras.

Laidoje netrūko nei vasariškų nuotykių, nei kasdienių fermos darbų, nei situacijų, kurios dar kartą priminė, kad gyvenimas gamtoje retai vyksta pagal planą. Tačiau būtent tame, pasak Vytaro, ir slypi visas jo žavesys.

Laida „Vytaro ferma“ – pirmadieniais, 19.30 val., per TV3.