Vytautas Rumšas savo rankomis ėmėsi sodybos atnaujinimo darbų: keitė langus ir meistravo terasą

V. Rumšui nėra svetimi meistravimo darbai. Jis pats mielai ėmėsi ir savo sodybos remonto iššūkių: pats meistravo terasą, keitė langus, atliko šulinio apdailą.

Ieškojo ramybės kampelio

Prieš kelerius metus sodybą kartu su tėčiu įsigijęs V. Rumšas savo poilsio kampelio norėjo jau seniai, tam įtakos turėjo intensyvus gyvenimo ritmas.

„Norėjosi turėti vietą, į kurią būtų galima pabėgti nuo kasdienės rutinos. Mūsų šeimoje nei iš mamos, nei iš tėčio pusės nebuvo giminaičių, kurie turėtų kaimo sodybas, visi gyveno miestuose. Todėl ir pradėjome savos sodybos paieškas“, – sako V. Rumšas.

Kartu su tėčiu sodybos jie ieškojo ilgai, o apvažiavę ko ne visą Lietuvą, rado tą vienintelę Varėnos rajone.

„Tąkart aptikome gražią vietą, tačiau ji buvo apleista, vaizdas toli gražu nedžiugino. Tai buvo 1924 m. statytas namas, vėliau jis buvo šiek tiek renovuotas. Iš esmės, namukas buvo medinis, visas sukrypęs, kiauras. Tačiau mes nusprendėme jį restauruoti“, – pasakoja aktorius.

Įsigytą namą vyrams teko atnaujinti iš pagrindų – apšiltino jo sienas, pakeitė langus, grindis, stogą, išėmė senus radiatorius ir katilą, kūrenamą anglimi.

Pats įsitraukė į darbus

Televizijos laidų ir renginių vedėjas į šią sodybą įdėjo nemažai pastangų – daug ką darė ir savomis rankomis.

„Paskutinis darbas, kurį padarėme kartu su meistru, buvo lauko terasa. Iš bičiulio gavau klijuotos medienos, pjausčiau ją ir dariau laiptų pakopas. Tada frezavau kampukus, lakavau, šlifavau, kad atitiktų matmenys“, – prisimena jis.

Nusprendusi atnaujinti sodybą, šeima nesiėmė kompleksiško remonto, siekė išlaikyti autentiką.

„Aš labai vertinu seną lietuvišką stilių, todėl nenorėjau paversti sodybos architektūriniu šedevru. Man buvo labai svarbu išlaikyti arba sukurti autentiškumą. Todėl net kai šulinį iškasiau, stengiausi apdailą daryti iš akmenų“, – pasakoja vyras.

Ieškojo būdų sutaupyti

V. Rumšas juokiasi, kad taip dažnai pirkdavo įvairius statybinius įrankius ir sodybos remontui reikalingas medžiagas, kad jau mintinai žinojo Varėnos „Senukų“ parduotuvę. O rinkdamasis priemones, jis atsižvelgdavo į kainos bei kokybės santykį.

„Be abejonės pasitikėjau statybininkais, kurie geriau žino, ko iš tiesų reikia. Pasitardavome su meistrais, kokių priemonių trūksta. Tačiau dažnai ir pasiginčydavome, nes aš esu įsitikinęs, kad kokybiški daiktai yra vertesni didesnių pinigų, kad ne visi įrankiai yra vienodi“, – pasakoja vyras.

Jis pateikia ir patarimą norintiems sutaupyti – dalį darbų galima atlikti patiems, pasisėmus patirties internete, taip pat galima į pagalbą pasikviesti draugų. Nemaža tikimybė, kad patys pasidarysite darbus geriau negu daugybė meistrų, kurie dirba tik tam, kad padarytų.

Tai, kad lietuviai linkę patys įsirengti būstą ar imtis remonto darbų, pastebi ir „Senukų“ ekspertai. Klientai dažnai užsuka į remonto prekių, namų apdailos ir įrankių skyrius, čia dairosi kokybiškų prekių patraukliomis kainomis.

Prioritetą teikia komfortui ir ramybei

Anot vyro, mes dar tik mokomės pajausti, ką reiškią ilsėtis gamtoje ir kokį ryšį su ja gali sukurti žmogus. Reikia vertinti sodybas, Lietuvos kraštovaizdį, ramybę ir grožį, kurį mums suteikia aplinka.

„Reikia kiek įmanoma mažiau darkyti mūsų nuostabią Lietuvą abejotino grožio elementais – oranžinėmis ar violetinėmis pastatų ar namų sienomis, juk to mūsų šalyje niekada nebuvo. Čia ne pietų Prancūzija ar Italija, kad tai tiktų prie kolorito. Todėl labai svarbu pasistengti išsaugoti mūsų autentišką stilių“, – įsitikinęs V. Rumšas.

O tikro ir kokybiško poilsio aktorius neįsivaizduoja be komforto ir ramybės: „Nesinori žiemą bėgioti su malkomis ar anglimis, tvarkyti vėliau pelenus ar išnešinėti šiukšles. Jau savaime atėjo tas gyvenimo laikotarpis, kai norisi komforto, kad namas būtų sandarus, kad jame būtų šiltas vanduo. Taip pat svarbu, kad ir aplinka būtų graži, neapaugusi krūmynais ir miškais, na o svarbiausia – norisi ramybės“.