Lapkričio 8-9 dienomis tarptautinėje konferencijoje „What's Next?“ kūrybinių sektorių atstovai renkasi praktiškai pasisemti inovatyvių mąstymo metodų bei ieškoti vertingų įžvalgų. Pastarųjų menų fabrike „Loftas“ daugybė – kaip ir įkvepiančių konferencijos pranešėjų.
Vieni jų – Justina Muralytė ir Ignas Kozlovas, pristatę temą „Dizainas dizainui nelygu: iš vizualinio pasitenkinimo į autentiškas patirtis“.
Justina Muralytė – prekės ženklų potyrių strategė „FOLK“ agentūroje. Justina yra strategė, kuri verčiau save vadintų sprendimų ir sistemų dizainere. Kitaip tariant, kairysis dizaino pusrutulis, kasdien savo darbe jungianti politikos mokslų išsilavinimą, ekstremalų polinkį į pagrįstumą bei įvairiasluoksnę profesinę ir akademinę patirtį – nuo tarptautinės reklamos mokyklos vadovės iki tekstų rašytojos bei laisvai samdomos strategės.
Ignas Kozlovas – tos pačios agentūros kūrybos direktorius. Ignas yra išskirtiniu požiūriu ir inovatyviais darbo metodais pasižymintis dizaino ekspertas, pripažintas ir vertinamas už logiką kūrybiškume ir sistemingumą dizaine sprendžiant klientų verslo problemas. Susirinkęs svarbiausius industrijos apdovanojimus bei 16 metų patirties tokiose agentūrose kaip „BBDO“, „McCann“, „Ogilvy“ ir „TBWA“.
„Išsikėlėme sau su Ignu tikslą – nepasakoti jums jokių teorijų, o remtis savo realių darbų pavyzdžiais“, – pranešimą pradėjo Justina Muralytė.
„FOLK“ – tai į vartotoją orientuota dizaino agentūra, kuri dirba kliento klientui. Neretai, pasak pašnekovų, yra susiduriama su pagrindine problema – kas yra dizainas.
„Dizainas – tai daiktavardis, tačiau apibūdindami savo darbą neretai sakome, jog mes dizaininame. Tai yra, esame linkę dizainą laikyti veiksmažodžiu, – pasakojo Justina. – Tačiau mūsų agentūra ir mes su Ignu, dizainą suvokiame kaip sprendimą, tam tikrą procesą, kurio metu siekiame labai aiškaus tikslo. Tad iš pradžių susiduriame su simboliais, tuomet su paruoštais produktais ir galiausiai su interakcijomis.“
Pasak pašnekovų, svarbu dizainą suvokti kaip tam tikrą judėjimą iš artefaktų į patirčių suvokimą. Tai ir yra visa dizaino esmė.
„FOLK“ agentūra yra turėję ne vieną puikų klientą, galintį pagrįsti jų dizaino sampratą. Pavyzdžiui, vienas jų, žinomas akordeonistas Martynas Levickis ir jo festivalis „Akordeono muzikos savaitė“.
„Martynas mums iškėlė aiškų tikslą – sukurti logotipą, kuriame nebūtų vaizduojamas akordeonas. Tai reiškia, jokių klavišų, dumplių ir mygtukų, – pasakojo Ignas Kozlovas. –Ilgai galvoję supratome, kad pagrindinė instrumento ašis yra oras. Tad pasiūlėme pačiam Martynui ir sukurti šį logotipą, pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Taip gimė unikalus logotipas, kuris išaugo ir iki festivalio koncepcijos bei pagrindinio šūkio – „Pakalbėkime apie orą“.
„Akordeono muzikos savaitės“ pavyzdžiu dizaino agentūra sukūrė tam tikrą simbolį, pirmąjį dizaino žingsnį. Antrasis žingsnis – produktas.
Vilniuje populiarus projektas „Gatvės gyvos“ kreipėsi į „FOLK“ agentūrą prašydami sukurti vaikišką žemėlapį.
„Ilgai galvoję supratome, kad paėmę vaikiškas iliustracijas nepadarome žemėlapio savaime skirtu vaikams ir funkcionaliu įrankiu. Taip gimė patirčių žaidimo žemėlapis, – apie projektą vaikams kalbėjo Justina. – Pritaikėme žaidybinius elementus ir sukūrėmė patirčių žemėlapį-žaidimą. Mes stengiamės žiūrėti vaiko matymo kampu ir suvokėme, kad žemėlapį turime kurti ne sau, kaip darbo rezultatą, bet būtent vaikams“.
Kone didžiausias ir labiausiai visuomenėje apkalbėtas „FOLK“ agentūros projektas yra „Signato“ šrifto sukūrimas. Jis puikiai iliustruoja trečiąjį dizaino žingsnį – interakcijas.
„Vis daugiau kalbant apie Nepriklausomybės akto paieškas, supratome, kad turime problemą – Lietuvos laisvės simbolis nepriklauso Lietuvai. Tad jautėme savotišką nuoskaudą, – apie idėjos pradžią kalbėjo Ignas. – Kiek vėliau, kai aktas visgi buvo surastas ir saugiai padėtas po stiklu, nusprendėme, kad atsirado kita problema – jis yra, tačiau prie jo negalima prisiliesti ir tai vis tiek nėra mūsų“.
Pranešėjai tikino, kad visiškai spontaniškai gimė mintis padovanoti Nepriklausomybės aktą visiems žmonėms. Jie sukūrė šriftą „Signato“, kurį kiekvienas galėjo parsisiųsti į savo išmaniuosius įrenginius ir laisvai naudoti. Tačiau to pasirodė maža.
„Ieškojome būdų, kaip dar galime viešinti šį šriftą. Buvo daug visko iki kol vasario 14-ąją dieną atsidūrėme ministrų kabinete, kuriame ir pristatėme šią savo idėją, – pasakojo Justina. – Po to viskas vyko tarsi lavina: žinutės spaudoje, internete, interviu, susitikimai ir pan.“
Pasak pranešėjų, šios idėjos sėkmė slypėjo problemoje – jie aktualizavo tai, su kuo tapatinasi visa tauta.
„Tokia dizaino esmė – skirtingo lygio problemos, kurias išsikeli, reikalauja skirtingo gylio sprendimų, – tikino Justina. – Vieniems pakanka tik simbolių, kitiems reikia konkrečių produktų, o dar kitiems – asmeninių patirčių.“
Geriausios idėjos kyla iš problemų. „Norėdamas būti kūrybiškas, privalai kažką spręsti,“ – tikino pranešėjai.