Austrų kompozitorius Wolfgangas Amadeus MOZARTAS (1756–1791) toks garsus, kad jo vardu net vadinami marcipaniniai saldumynai. Vyras turbūt neįsižeistų, kad yra „valgomas“, jis pats mėgdavo pajuokauti.
LEGENDOS. Norintiems sužinoti, kaip jis gyveno, tenka ieškoti informacijos. O kaip jis mirė, žino visi: ir apie kaukėtą žmogų su juoda mantija, kuris jam užsakė „Rekviem“, ir apie nuodais girdžiusį negabų, pavydų konkurentą Antonio Salieri. Kalbos apie nusikaltimą pasklido, kai abu herojai jau ilsėjosi po velėna. Aleksandras Puškinas parašė „Mocartą ir Salierį“ praėjus keturiasdešimčiai metų po Wolfgango mirties.
SALIERI. Legenda apie nuodus labai pakenkė Salieri reputacijai, bet gyvas būdamas kompozitorius rašė puikią muziką, buvo vertinamas, jo kūriniai buvo atliekami dažniau nei Mozarto. Ir gyveno vyras kaip padišachas. O kai Wolfgango žmona Constanze bedė pirštu į praeivės suknelę ir pasakė, kad norėtų tokios, Mozartas nusišaipė, kad jo uždarbio pakaktų tik diržo kaspinui. Jis skundėsi tėvui, kad Vienoje negauna darbo, nes imperatorius mato ir girdi tik Salieri. Kai Mozarto sūnus Franzas Xavieras sėdo prie klavesino, groti jį mokė ne tėvas, o Salieri, nes gimdytojas norėjo paties geriausio pedagogo.