„Mindaugas“ – didžiosiomis raidėmis parašyta ant kortelės, mataruojančios VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo NEFO (34) švarko atlape. Tačiau ir jis žino savo mokyklos mokinių vardus, nori su jais kalbėtis ne tik apie problemas. „Man nepatinka, kai mokytoją bandoma užkelti ant pjedestalo. Tačiau nereikia jo ir žeminti“, – sako požiūrį į šią profesiją bandantis keisti istorikas.
Jūsų pavardę iš televizijos, žiniasklaidos žino net tie, kurie neturi jokių ryšių su mokykla. Kaip atsitiko, kad tapote žvaigžde?
Kai prieš gerą dešimtmetį pradėjau dirbti mokytoju, buvo nedaug šios profesijos atstovų, einančių į viešumą ir pozityviai kalbančių apie savo darbą. Taip nutiko, kad mane, jauną mokytoją, vis kas nors pakalbindavo. Neatsisakydavau ne dėl asmeninių ambicijų, o dėl to, kad žmonės pamatytų, jog yra ir kitokių mokytojų. Mano tikslas buvo ir yra keisti įsivaizdavimą, koks yra pedagogas, na ir, žinoma, pačius mokytojus.
Kai studentai skaitydavome senuosius pedagogikos raštus, labai juokdavomės iš frazės, kad mokytojas yra kaimo šviesuolis. Tai mums netikdavo, atmesdavome. Manau, kad gyvename visuomenėje, kurioje visos profesijos yra svarbios, gerbtinos. Priklauso, kaip darbas atliekamas. Natūralu, kad mokytojo profesijai visuomenės lūkesčiai didesni, nes daugelis supranta: jei mokytojas gerai dirbs, vaikus lydės didesnė sėkmė.
Mes irgi klystame kaip bet kuris žmogus, bet kurios profesijos atstovas. Tačiau visuomenė linkusi tas klaideles išryškinti ir pabrėžti, kad jis – mokytojas, todėl nors dalį kaltės turi prisiimti visa pedagogų bendruomenė. Anksčiau man tai labai užkliūdavo, vis ginčydavausi. Tad kai pasiūlydavo duoti interviu, sutikdavau. Norėjau pakeisti požiūrį į šią profesiją.