Klaipėdietė Jolita HERLYN (53) baigė filosofijos studijas, dėstė universitete, dirbo žurnaliste, banko rinkodaros skyriaus vadove, o galiausiai išsikraustė į Hamburgą ir tapo rašytoja. „Žmonėms“ Jolita pasakoja apie gyvenimo posūkius ir naujausią romaną „Žinau, kad nieko nežinau“.
Ko tik nesate veikusi! Nuo filosofijos studijavimo ir dėstymo iki laidų vedimo ir knygų rašymo. Kuo patraukė filosofija?
Nuo paauglystės domėjausi Indija. Norėjau studijuoti hindi kalbą Maskvos tarptautinių santykių institute. Tačiau perskaičiusi taisykles, kad pirmenybė teikiama diplomatų vaikams, supratau, kad neįstosiu. Mokyklą buvau baigusi aukso medaliu, sekėsi tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai. Išvažiavau studijuoti filosofijos. Tikėjausi, kad ji atsakys į visus klausimus, bet ji tik padėjo suvokti, kad kiekvienas atsakymas iškelia naują klausimą. Filosofuoti – tai būti kelyje. Filosofija mane išmokė tolerancijos ir kritinio mąstymo, išmokė ne teisti, o bandyti suprasti. Per šią pandemiją vėl teko pasikartoti filosofijos pamokas.
Pradėjote rašyti tik išsikrausčiusi į Hamburgą – kaip pasukote šiuo keliu?
Gal būčiau ir nepradėjusi, jei vyras nebūtų metęs iššūkio ir paklausęs, ką prasmingo žadu nuveikti per ateinančius dvidešimt metų. Man atrodė, kad jau buvau priveikusi sočiai. Po keturiasdešimties vėl tapus mama, persikėlus gyventi į naują šalį, nemokant jos kalbos, vien pats gyvenimas yra iššūkis, o būti gera mama ir žmona – ne mažiau prasminga, nei kopti karjeros laiptais... Bet iššūkį priėmiau ir pradėjau rašyti. Džiaugiuosi, nes rašymas vis sugrąžina mane į Lietuvą pas skaitytojus.