Z kartos atstovas Lukas Keraitis: jei interneto greitis mažas, geriau siųsti pašto karvelį
Lukas Keraitis – vienas iš tų Z kartos atstovų, kurie siekia užsibrėžtų tikslų. Atrodo, jog Luko paroje valandų daugiau nei 24 – jaunuolis, baigęs VGTU Kūrybinių industrijų fakultetą, spėjo metus praleisti Brazilijos San Paulo universitete, muzikuoja žinomoje grupėje „Abudu“, „Žinių radijuje“ veda laidą „Skaitmeniniai horizontai“, taip pat yra interneto TV laidos „IT+“ vedėjas, o neseniai filmavosi ir šviesolaidinio interneto „Penki“ reklamose.
Apie tai, ką reiškia gyventi tokį aktyvų gyvenimą ir kuo gyvena šiuolaikinis technologijų kartos jaunimas, ir pakalbinome Luką.
Tavo „Facebook“ paskyroje nurodyti trys universitetai, kelios darbovietės ir begalė įvairiausių veiklos sričių. Kaip viską spėji, kur semiesi motyvacijos ir, svarbiausia, nuo ko pradėjai tokį aktyvų gyvenimo būdą ir nuo ko pradėti patartum kitiems?
Spėju mažiau, nei svajoju spėti. Planuoti laiką pirmiausia išmokė aktyvi visuomeninė veikla dar besimokant gimnazijoje Šakiuose. Man atrodo svarbu, kad kiekvienas savo gyvenimą pasirinktų taip, kaip nori pats, o ne kaip atrodo priimtina ar verčia aplinka. Savanoriaudamas supratau, kiek daug priklauso nuo tavęs paties. Laiko planavimo įgūdžių įgijau palengva. Jei nevaldai savo laiko, nevaldai savo gyvenimo.
Darbą technologijų srityje derini su kūryba – grupėje „Abudu“ groji gitara. Kaip tau pavyksta derinti tokią skirtingą veiklą?
Iš esmės visas mano darbas yra kūryba – nuo pašnekovų paieškų iki scenarijų rašymo. Į „Abudu“ įdedu daug pastangų ir širdies. Juk, kas gali būti geriau nei būti jaunu roko muzikantu? Skirtingos veiklos kasdienybei suteikia daugybę spalvų. Daugelis sako, kad kiekviena jų darbo diena yra kitokia. Per savąją kartais spėju pasikalbėti su svečiu radijuje, apžvelgti užsienio technologijų naujienas „IT+“, o vakare dar sugroti pusantros valandos koncertą keliems šimtams žmonių. Derinant skirtingas veiklas svarbūs keli dalykai. Pirma, svarbu ramiai reaguoti į krizes. Reikia savęs klausti, ką svarbiausia keisti ir ką galiu pakeisti? Jeigu žinai tos dienos/ savaitės/ valandos prioritetus, stengiesi jų nepaleisti ir eiti tikslo link. Žinoma, geriau krizių būtų kuo mažiau, o tam reikia planuoti darbus iš anksto, juos apžvelgti ne tik mintyse, bet ir užrašinėje. Galiausiai, svarbu palaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais – sugedusia nuotaika jokie darbai nesidirba.
Esi „Žinių radijo“ laidų vedėjas, kasdien bendrauji su daugybe įdomių žmonių. Kas iš pašnekovų paliko didžiausią įspūdį?
Vieną pašnekovą išskirti sunku. Studijoje laukdamas svečio galvoju, kuo gi mane nustebins šiandien? Visgi labiausiai nustebina žmonės, kuriuos laikau pasiekusiais itin daug, beveik antžmogiais. Kartais jie pasižymi neįtikėtinu paprastumu ir šiluma, dėlto imi juos gerbi dar labiau. Kiti sužavi savo minčių skaidrumu ir dėstymo aiškumu. Geriausi pašnekovai į pokalbį ateina be išankstinių nusiteikimų ir sugeba klausytojui vertingą atsakymą iškelti aukščiau savo ego.
Viename iš interviu sakei, jog sėkme geriau tikėti, bet nepasitikėti. Ar laikai save sėkmingu žmogumi? Jei taip, kokia tavo sėkmės paslaptis?
Aš sėkmingas žmogus, nes esu laimingas. Neįsivaizduoju laimės be gerų santykių su artimais žmonėmis.
Nemažai keliauji, paskutinį kartą buvai Italijoje. Ką jauti prieš išvykdamas į naują šalį? Ko tikiesi iš kelionės? Ar turi ką nors, be ko negalėtumei išvažiuoti iš namų?
Pusmečiui keliaudamas į Braziliją iš tiesų jaučiau nerimą. Kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo (taip būna visada). Keliaudamas Europoje jaučiuosi itin ramiai ir saugiai. Pradėdamas kelionę stengiuosi įsijausti į ją ir būti toje aplinkoje, kurioje esu. Smagiausia kelionėje yra nežinomybė. Nežinoti, kas bus už šios gatvės kampo ar kuriame miesto gale esi. Nežinojimas man atrodo sveika padėtis, į kurią reikia kartas nuo karto sugrįžti. Keliaujant reikia tik gerų batų ir ausų kištukų saldžiam miegui.
Esi laidos „IT+“ vedėjas, domiesi technologijų pasauliu. Ką jos reiškia tavo gyvenime? Kaip technologijos, tavo manymu, pasikeis ateityje?
Išskirtinis mūsų epochos bruožas – itin greiti pokyčiai. Vienas rašytojas sakė: „viskas aplink stovi beprotišku greičiu“. Aplinka keičiasi daug greičiau, nei mes patys. Daugelis dėl to jaučiasi nepatogiai. Kaip ir minėjau, man pačiam nežinomybės jausmas yra maloniai svaiginantis. Jis reiškia, kad yra daug galimybių. Anksčiau už svarbiausius pokyčius buvo atsakingi karaliai, stichijos ar masiniai judėjimai. Dabar, kaip niekad anksčiau, už pokyčius yra atsakingos technologijos. Nauja mobilioji programėlė gali pakeisti daugiau gyvenimų nei kelių valstybių vadovai. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekviena nauja technologija yra žmonių sprendimas. Turime jausti už juos atsakomybę. Technologijos yra neišvengiamos, todėl reikėtų pasistengti suprasti bent jų veikimo principus. Kitaip ateityje gyvensime mums svetimame pasaulyje. Nesivaikau naujausių technologijų, tačiau man įdomu mūsų, žmonių, santykis su mūsų priemonėmis.
Neseniai filmavaisi šviesolaidinio tinklo „Penki“ reklaminiuose filmukuose, pristatei naują paslaugą – mobilųjį internetą ir akciją studentams. Ar galėtum įsivaizduoti savo gyvenimą be interneto? Kokiais tikslais dažniausiai jį naudoji?
Internetas suteikia laisvę. Gyvendamas mažame miestelyje interneto dėka galėjau tyrinėti platų pasaulį ir tokiu būdu pažvelgti į save iš šalies. Mobiliuoju internetu dažniausiai naudojuosi skubėdamas – ieškau greičiausio kelio, trumpai atsakau į žinutes. Pats žodis mobilus viską pasako – judėti greitai ir laisvai. Be mobiliojo interneto smulkūs darbai užimtų valandų valandas.
Ar tau svarbus interneto greitis?
Be abejo. Yra tik vienas interneto greitis – didelis. Kitu atveju tik norisi trenkti telefoną ar kompiuterį į sieną ir siųsti pašto karvelį. Juk visko reikia dabar, o ne po trijų sekundžių. Tad visiems rekomenduoju naudotis tik greičiausiu internetu, nėra ko gaišti, ypač, kai jis šiais laikais yra visai įkandamas, pvz., „Penki“ sparčiausio 1 Gb/s interneto planas studentams kainuoja tik 8,90 Eur mėn., t.y., vos 30 centų dienai.
Kaip save matai po 10, 20 metų? Ką tuomet veiksi?
Nežinau kas bus po metų, o dvidešimtmečio į priekį planuoti juo labiau neverta. Būsiu laimingas!