Dar visai neseniai visuomenėje buvo gajus stereotipas, kad verslo kūrimas, įmonės vadovo pozicija bei lyderystė yra neatsiejami nuo vyriškos lyties atstovų. Laikui bėgant, į verslo rinką sėkmingai žengė vis daugiau moterų, tapusių pavyzdžiais ne vienam jaunos kartos atstovui. Nors moterų lyderių šiuolaikiniame pasaulyje yra daugiau negu anksčiau, lyčių disbalansas vis dar išlieka aštria tema. Kodėl daugiau vyrų negu moterų tampa įmonių vadovais? Ar vyrai – iš prigimties geresni lyderiai?
Statistika Lietuvoje rodo, jog daugumos įstaigų, įmonių bei organizacijų vadovai yra vyrai. Moterų tokiose pozicijose – tik 31 proc. Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley nesutinka, jog vyrai iš prigimties yra linkę siekti daugiau, tapti vadovais bei lyderiais. Pasak jo, visa tai susiję su žmonių galimybėmis, tradicijomis.
„Visuomenė vystosi, keičiasi ir manau, kad mes visi turime keistis kartu su ja. Svarbu, kad mes priimtume koncepciją – lyderystę visiems. Sutinku, jog visuomenės keliami lūkesčiai, ką gali ir ko negali padaryti moterys, yra dideli, todėl jiems svarbu mesti iššūkį. Visuomenė daug geriau prisitaiko prie biologinio moterų poreikio sukurti šeimą, išeiti motinystės atostogų, tačiau taip pat turime tėvystės atostogas, kurių metu vyrai gali skirti laiko šeimai. Manau, kad visuomenė prisitaiko, keičiasi, bet šioje srityje vis dar turime daug ką nuveikti“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje.
Lyderystės samprata keičiasi
Sakoma, kad nedideliuose versluose ar pozicijose, kurios neapima aukščiausio lygio vadovų, moterims nėra bėdų veikti ir siekti savo tikslų. Tačiau joms vis dar sunku pralaužti ledus aukščiausiose pozicijose, didelių įmonių valdybose. Pasak žurnalistės, palaikančios „WoW University“ bendruomenę, Živilės Vaškytės-Lubienės, ši situacija keičiasi į gerąją pusę.
„Moterys tikrai turi tam reikalingų savybių ir jau turime įkvepiančių pavyzdžių, kuriais tikrai galime didžiuotis. Bet tai nenumenkina ir vyrų indėlio. Tiesiog reikia nustoti vertinti pagal lytis ir jie tarpusavyje nebesivaržys šiuo pagrindu, o lyginsis savybėmis, gebėjimais, patirtimi. Jeigu asmenybė lyderystei turi visas savybes, visiškai nesvarbu, tai vyras ar moteris. Lyginantis tokiomis savybėmis, nebeliks stereotipų, kurie vis dar nustebina.“
Vis tik, augant jaunajai kartai, kuri yra ypatingai skaitmenizuota ir didelį dėmesį skirianti socialiniams tinklams, lyderystės samprata keičiasi. Jeigu anksčiau įkvepiančiais pavyzdžiais, pirmaisiais lyderiais neretai tapdavo tėvai, mokytojai, šiais laikais dažnai norima lygiuotis į socialiniuose tinkluose matomus asmenis. Lyderystės tyrinėtojai sako, kad nuomonės formuotojai daro milžinišką įtaką dabartiniam jaunimui ir keičia lyderystės sampratą, tad Ž.Vaškytė pataria būti atidiems.
„Mokydamasi mokykloje, labai daug skaičiau, domėjausi asmenybėmis, jų įkvepiančia veikla, pasisakymais. Studijuodama žurnalistiką, žavėjausi žurnalistais, kurie buvo kovotojai, nepasiduodantys ir nebijantys išsakyti aštrią poziciją, imtis tyrimų, kurie tais laikais reiškė tiesioginę grėsmę jiems patiems, šeimoms. Šiais laikais, žmogus turi turėti stipriai išugdytą kritinį mąstymą, kad gebėtų informacijos gausoje atskirti, kas yra tikra, o kas – ne. O socialiniai tinklai tikrai turi savo tamsių gelmių, į kurias, deja, patenka jauni ir nepatyrę. Internete – daug padailintų istorijų, personažų, melo ir iliuzijos. Tai žala ne tik stebėtojams, sekėjams, bet ir patiems nuomonių formuotojams, kurie jau nebegali gyventi savo gyvenimo, nes įsivelia į susikurto įvaizdžio pinkles. Tos asmenybės, kuriomis taip žavisi jauni žmonės, ne visada yra vertos to susižavėjimo ar, juo labiau, lyderio vardo“, – sakė žurnalistė Ž.Vaškytė-Lubienė.
Jaunos moterys – veržlesnės
Idėjas palaikanti Ž.Vaškytė-Lubienė pastebi, kad dabartiniais laikais jaunos moterys yra daug veržlesnės nei mūsų mamų ar močiučių kartos. O Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje B.Olley priduria, kad visame pasaulyje turime daug gerų moterų diplomačių, investuotojų bei lyderių.
Savo karjeroje, tiek Živilė, tiek Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje B.Olley turėjo patirties dirbant su vadovais vyrais ir moterimis, o jų patyrimai neleidžia apibrėžti, kad visos moterys pasižymėjo vienomis savybėmis, o vyrai – kitokiomis.
„Labai vertinu šias patirtis, nes jos padėjo suprasti, koks man turi būti lyderis, kurį aš gerbčiau ir juo sekčiau, ir kokiu niekaip nesugebėsiu tikėti, pasitikėti. Aš suvokiu lyderystę kaip atsakomybę. Būti lyderiu – tai ne tik tai, kad esi vertinamas, tave seka kiti žmonės. Jie tikisi, kad lyderio sprendimai atlieps juos, jų lūkesčius. Visų pirma, tai yra atsakomybė už tuos žmones ir prieš juos. Žmonės pasitiki ir tiki lyderiu. Ir žinoma, nenori, kad jis juos nuviltų. Nemanau, kad vyrai ir moterys gali būti skirstomi pagal lytį, kai kalbama apie tikslų siekimą. Manau, kad tai labiau charakterio, prigimties klausimas ir to, kaip žmogus buvo auginamas. Jam tėvai augino sparnus ar karpė“, – sakė Ž.Vaškytė-Lubienė.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje pastebi, kad diplomatinė tarnyba Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius 40 metų padarė didžiulę pažangą ir dabar ji yra daug labiau subalansuota lyčių lygybės požiūriu. „Nemanau, kad šiuo metu galiu pastebėti vadovavimo stiliaus skirtumus tarp žmonių, vyrų ir moterų. Nepriklausomai nuo lyties, dirbau geriems lyderiams“, – kalbėjo ambasadorius.
Palaikymas iš Jungtinės Karalystės
Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley įsitikinęs, jog kalbėti apie asmeninį augimą bei lyderystę svarbu dar jauname merginų amžiuje.
„Tai svarbu todėl, kad paauglystėje žmonės dar tik formuoja savo idėjas, vis dar bando nuspręsti, kokį vaidmenį užims visuomenėje, kokios bus jų pažiūros. Tuomet galime daryti įtaką jų mąstymui ir nukreipti tinkama linkme. Britų Tarybai drauge su „WoW University“ ir Šveicarijos Filantropijos Fondu „The Ella Fund“ įgyvendinant projektą „Future Heroes“, skirtą 14-17 metų merginoms, norėjome pasidalinti savo vertybėmis, požiūriu su šalimi, Lietuva, kuri mąsto labai panašiai kaip Jungtinė Karalystė. Turime šimtus metų istorijos, kaip remiame lygybę, ypatingai lyčių lygybę ir jaučiame, kad tai yra labai svarbi tema visuomenei. Dviejų šalių santykiai svarbūs ne tik lyčių lygybės požiūriu, bet ir ekonomikos, gynybos, politikos, kultūros, švietimo aspektais“, – kalbėjo B.Olley.
Prasmingi projektai atskleidžia potencialą
Jaunoms merginoms, svajojančioms apie lyderystę, B.Olley rekomenduoja prisijungti prie projektų, kuriuose didelis dėmesys skiriamas potencialo atskleidimui.
„Visiškai tikiu mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Visuomet mokiausi iš tų žmonių, kuriems dirbau, su kuriais dirbu dabar, kitų šalių ambasadorių bei tų žmonių, kurie man atrodo įdomūs vadovavimo požiūriu. Visą gyvenimą turime būti atviri mokymuisi, tai labai svarbu. Kitas patarimas, kurį norėčiau duoti bet kam, nepaisant lyties, nepamiršti 2 žodžių: ugdymas ir delegavimas. Dirbant organizacijoje, pagalvokite apie visus žmones, kurie dirba kartu su jumis, paklauskite savęs, kaip galite padėti jiems tobulėti, tapti dar efektyvesniais savo srityje. Antras žodis – delegavimas. Nemėginkite visko padaryti patys. Bet kurioje organizacijoje yra daug talentingų, energingų žmonių, tad leiskite jiems dirbti, nesistengdami visko padaryti patys. Ugdymas ir delegavimas – svarbiausi žodžiai mano vadovavimo stiliuje”, – teigė B.Olley.
Ž.Vaškytė-Lubienė visoms moterims pataria matyti save kaip asmenybę, neribojamą lyties apibūdinimų ir stereotipų. Be to, visada galima susirasti sau pavyzdį – dominančioje srityje daug pasiekusią moterį Lietuvoje ar pasaulyje.
„Tegul tai būna kelrodė žvaigždė, kuri neleis pasiduoti, „užgesti“ ar paslėpti svajonių po baimėmis. Tokie prasmingi projektai kaip „Future Heroes“, kurį inicijuoja „WoW University“, kartu su Britų Taryba ir „The Ella Fund“, mergaitėms augina sparnus, įkvepia, jas atskleidžia ir tikiu, sustiprina. Niekada nekritikuokime vienos kitų, nemenkinkime. Palaikymas yra svarbiausias, ypač, kai kitai moteriai sunku, ji dvejoja ar užstrigo ties pasirinkimų kryžkele. Moterų lyderių reikia tam, kad vyrautų pusiausvyra, kad visų lūkesčiai būtų atliepti, kad niekas nesijaustų paliktas, nesuprastas, nereikalingas savo šalyje. Man labai patiko nuostabaus projekto paauglėms „Future Heroes“ apdovanojimų renginys, kurio metu buvo pasakojama apie didžiulius pokyčius moksle padariusias moteris ir savo srityje daug pasiekusias ir mokslo pasauliui puikiai žinomas lietuves. Dar labiau mane pradžiugino, kai susirinkusių paauglių buvo paprašyta pakelti ranką, jei svajoja ar planuoja studijuoti tokius mokslus kaip astrofizika, neuroinžinerija, astronomija, inžinerija ir panašius. Ir buvo tikrai nemažai pakeltų rankų. Taip džiaugiausi“, – pokalbį baigė Ž.Vaškytė-Lubienė.