Zacas Efronas – žudikas gražuolio veidu

Jis veikė ne taip seniai – praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kelioms jo aukoms pavyko išvengti pražūties, vis dar gyvi jų artimieji. Taigi, kriminalinės dramos „Žavusis žudikas Tedas Bandis“ kūrėjams netrūksta kaltinimų, kad nusikaltėlio paveikslas išėjo pernelyg romantiškas ir seksualus, nors ir režisierius Joe Berlingeris, seniai domėjęsis Bundy tema, ir Efronas kategoriškai neigia norėję pagražinti tamsią istoriją. Jų tikslas – parodyti blogio daugiaveidiškumą ir priminti, kad blogis – tai ne lėkšta pabaisa, o gyvi žmonės, mūsų visuomenės nariai.

Kad ir kaip ten būtų su filosofine blogio prigimtimi, viena iš užpuolimą išgyvenusių moterų Kathy Kleiner Rubin interviu BBC sakė, jog nužudytųjų artimiesiems buvo labai sunku matyti filmo reklamą, o juk ji ne savo noru tapo šios istorijos heroje. Beje, Kathy žodžiais, Zaco Efrono suvaidintas Bundy – būtent toks, koks žudikas norėjo būti visuomenės akyse: parodantis, kad jis viską valdo.

Kritikai jau dabar sako, kad Bundy vaidmuo – kol kas geriausias Efrono darbas. Gali būti, kad įkandin Berlingerio, ekranizavusio Tedo merginos Elizabeth Kloepfer knygą, ir kiti jo kolegos iš naujo atras „Vidurinės mokyklos miuziklo“ žvaigždę. Daugelis mažųjų ar jaunųjų aktorių, baigę filmuotis „Disney“ studijos juostose, lieka įvaizdžio įkaitais. Zacas, ilgai vaidinęs tobulų figūrų seksualius gražuoliukus, – ne išimtis. O dabar gavo šansą parodyti, kad gali daugiau.

Apie Bundy, kuris jau teismo salėje tapo tikra televizijos žvaigžde, esama daug filmų, dokumentinių juostų (metų pradžioje pasirodė to paties Berlingerio režisuotas keturių dalių „Netflix“ dokumentinis filmas „Conversations with a Killer: The Ted Bundy Tapes“), knygų, tačiau pirmąkart į žudiką žvelgiama mylinčios moters akimis. Elizabeth Kloepfer, kuriai anksčiau ar vėliau irgi greičiausiai buvo lemta tapti Bundy auka, vaidina Lily Collins (30). Abu aktoriai – seni draugai, pažįstami gal dešimt metų, taigi suvaidinti įsimylėjusius nebuvo sunku ir net pasklido gandų, esą juos sieja ne tik profesinis interesas.

Zacas apie savo herojų kalba atsargiai ir prisipažįsta prieš porą metų abejojęs, ar imtis vaidmens, – nenorėjo jokiu aspektu prisidėti prie Tedo Bundy šlovės; šokiruojantys vaidmenys irgi nedomino. Be to, tuo metu kaip tik filmavosi „Didžiajame šou meistre“. Bet buvo smalsu pamėginti atskleisti žudiko mįslę: juk net Elizabeth, praleidusi su juo šešerius metus, kol buvo sugautas, ilgai nenorėjo tikėti, kad mylimas vyras gali būti monstras, nors ne viena jo užuomina buvo visai nedviprasmiška. O tada, kai ji dukart paskambino į policiją, dalydamasi įtarimais, į parodymus buvo numota ranka! Kas žino, kiek gyvybių būtų buvę išsaugota, jei pilietis Bundy vis dėlto būtų sudominęs tyrėjus. Bet, kaip pabrėžia pats Zacas, jo personažas mokėjo bendrauti, dėtis normaliu visuomenės nariu, turėjo draugų, kurie buvo įsitikinę, jog jį gerai pažįsta. Bundy neatitinka stereotipinio maniako įvaizdžio – niūraus, atstumto vienišiaus. Atvirkščiai, jis – dailių bruožų, puikiai bendraujantis, išsilavinęs, gerai besirengiantis vidurinės klasės atstovas. Interviu „The Hollywood Reporter“ aktorius sako, kad nebuvo lengva perprasti žudiko psichologiją: „Nežinau, kada jis apsimetinėjo, o kada sakė tiesą. Bet nepaprastai įdomu į tai gilintis.“

ŽMONIJOS PRIEŠAS

Liežuvis nesiverčia vadinti nusikaltėlio kultiniu ar legendiniu, bet serijinio žudiko Tedo Bundy (1946–1989) nusikaltimai įtraukti į kriminalistikos istoriją. Nuo 1974-ųjų iki 1978-ųjų jis užpuolė ir nužudė mažiausiai 30 moterų. Dėl tiek žmogžudysčių prisipažino pats, bet kai kurie ekspertai sako, kad aukų turėtų būti apie šimtą. Bundy ketverius metus nevaržomas veikė septyniose valstijose. Su aukomis susipažindavo viešose vietose, pelnydavo jų pasitikėjimą (buvo tikrai žavus vyras ir nekeldavo nė menkiausių įtarimų): apsimetęs esantis traumuotas (dažniausiai – sulaužyta ranka ir koja), prašydavo nedidelės paslaugos, kartais dėdavosi valdžios atstovu. Pagrobtas merginas kankindavo, prievartaudavo ir galiausiai nužudydavo. Kitas mėgstamas veiklos metodas: įsiveržti į aukų namus, sumušti jas vėzdu, išprievartauti ir pasmaugti. Nužudytąsias irgi prievartaudavo, paskui supjaustydavo; 12 aukų galvas, nupjautas pjūklu, laikė namuose kaip suvenyrus. Sprendžiant iš kai kurių palaikų, praktikavo kanibalizmą. Biografė Ann Rule apibūdino jį kaip sadistą ir sociopatą, kuriam teikė malonumą aukos skausmas ir galios pojūtis šiai mirštant ir net po mirties. Jis pats save vadino negailestingiausiu šunsnukiu, kokį tik galima sutikti. Tedui Bundy buvo skirta mirties bausmė ir 1989 metų sausio 24 dieną Floridoje jis sėdo į elektros kėdę.