Žagarės vyšnių festivalis prasidėjo Giedriaus Kuprevičiaus žodžiais ir muzika
Žagarėje ketvirtadienio vakarą prasidėjo tradicinis Vyšnių festivalis, garsėjantis ne tik uogiene, kaliausėmis, bet ir nepriekaištingu muzikiniu skoniu. Pirmasis festivalio vakaras – su kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus išmintinga muzika ir žodžiais.
Festivalio pirmąjį vakarą Žagarės dvaro parke po ąžuolais susirinkusiems žmonėms maestro Giedrius Kuprevičius daug kalbėjo apie šiandienį gyvenimą, kurį dažnai geriau paaiškina ne žodžiai, o muzika. Kartais nežinome, kur dėti akcentą.
+42Jei pritarsite tokiai Valdo Adamkaus knygai, tai bus geriau, nei cheminė terapija
„Dažnai pasikalbu su Valdu Adamkumi. Kalbėjau telefonu iš ryto – jis dabar iš tiesų gyvena vienatvėje. Visi labai kreipia dėmesį į jo ligą. Domisi – geriau, blogiau. Galiu pasakyti, kad ne ten mes dedame akcentus. Pasakiau jam – norėčiau, kad jis užbaigtų knygą apie save, kuri būtų ne prezidento, o žmogaus, lietuvio. Jis atsakė, kad apie tai daug galvoja. Jei pritarsite tokiai Valdo Adamkaus knygai, tai bus geriau, nei cheminė terapija“, – kalbėjo G.Kuprevičius.
Maestro kalbėjo apie autoritetus: „Nemanykite, kad aš reklamuoju Valdą Adamkų. Aš tiesiog turiu autoritetus. Mes kiekvienas turime savo autoritetus.“
Prabilęs apie meną ir jo vertę G.Kuprevičius iš pradžių nuteikė pesimistiškai, tačiau galop suteikė vilties: „Menas dabar neatlieka savo funkcijų ir uždavinių – atlieka nustebinimo funkciją. Dar blogiau, kai galvojame kaip nors pasiimti Europos pinigėlius už meno projektą, kuris yra bevertis jau nuo sumanymo. Dažnai atsigręžiu į jaunąją kartą. Kokie jie įdomūs, kokie gabūs. Keletą tokių jūs pamatysite ir šiandien.“
Muzika parodo, kad tie rūpesčiai, kuriais mes gyvename, iš tiesų nieko nereiškia
Po šių žodžių maestro paprašė leisti jam pagroti po Žagarės dvaro ąžuolais: „Mes namuose taip pat turime vieną ąžuolą. Tai medis, kuris žmogų sureguliuoja. Noriu jums paimprovizuoti elektriniu pianinu – dvaras nebaigtas rekonstruoti, todėl ir tikro rojalio dar nėra. Pasiklausykime muzikos, gimstančios ir mirštančios čia.“
Baigęs groti G.Kuprevičius kalbėjo, kad muzika jam paaiškina daugelį dalykų, kurių neišsako žodžiai.
„Menas nepriverstiniu būdu leidžia būti laisvam, bet kartu priverčia susikaupti. Mes labai pripratę muzikos klausytis su literatūra, su tekstu. Dabar skrenda paukštelis, ten teka saulutė, čia eina Seimo narys... Mes norime laikraštinio aiškumo, o iš tiesų muzika kaip tik paaiškina žodžius. Muzika parodo, kad tie rūpesčiai, kuriais mes gyvename, iš tiesų nieko nereiškia“, – sakė kompozitorius.