„Žalgirio“ šokėjų vadovė Diana Gandrimė: „Man aikštelė visada buvo svajonė. Dabar – tai mano gyvenimas“

Nuo 2008 metų egzistuojanti „Žalgiris cheerleaders“ šokėjų grupė nepraleidžia beveik nė vienų „Žalgirio“ krepšininkų rungtynių. Žavios, lanksčios merginos pertraukėlių metu išbėgdamos į aikštelę sugeba lengvai užvesti susirinkusius krepšinio aistruolius ir leidžia smagiai atsipūsti prieš artėjantį kėlinį.

Šokių trupės vadovė Diana Gandrimė, dar būdama studentė, pasirodydavo su kitomis šokėjomis, palaikančiomis „Žalgirio“ krepšinio klubą. Tačiau kai šokių kolektyvas išsiskirstė, Diana ilgai ramiai sėdėti negalėjo – kadangi vis dar degė noru šokti, sukūrė savo trupę, sėkmingai palaikančią Kauno krepšininkus iki šiol.

Profesionali gimnastė

Diana nuo mažens sportavo gimnastiką, tačiau kai tėvai nebeturėjo galimybės jos vežioti į treniruotes, šią veiklą apleido. Vėliau ji visgi grįžo į gimnastikos mokyklą ir pradėjo lankyti sportinę aerobiką, kur ją 2001 metais ir pastebėjo tuometinė „Žalgirio“ šokėjų trupės vadovė.

„Kai sportavau sportinę aerobiką, su dar 5 merginomis dalyvavome čempionatuose. Kadangi kelionėms į Europos čempionatus finansavimo nebuvo, pradėjom galvoti, kur jį galėtumėme gauti. Tai sumanėme pastatyti kelis šokius, ir šokdamos pertraukėlių metu įvairiose rungtynėse, užsidirbti pinigų. Per vienas jų mus pastebėjo „Žalgirio“ šokėjų vadovė Jolita Židonienė, ir pasikvietė į savo grupę. Mes labai apsidžiaugėme ir iškart sutikome, tačiau, tiesą sakant, tuo metu nežinojome, ko tikėtis“, – Žmonės.lt pasakojo Diana Gandrimė.

Ir taip mergina gavo progą pirmą kartą apsilankyti krepšinio rungtynėse. Iki tol Diana buvo tiesiog aistringa sirgalė prie televizoriaus ekranų ir mažai ką žinojo apie palaikymo šokėjas.

„Mano tėtis buvo labai didelis krepšinio sirgalius, todėl nuo pat mažens stebėdavome krepšinio rungtynes per televizorių, nepraleisdavome nė vieno „Žalgirio“ pasirodymo aikštelėje, ir visai nesvarbu, kada jie žaisdavo – atsikeldavau ir vidury nakties.

Tačiau iki šokių nebuvau buvusi nė vienose rungtynėse. Kai buvau mergaitė, net nežinojau, kad yra šokėjos, nes per televizorių jų nerodė. Tik būdama paauglė sužinojau apie jas. O kadangi mano gyvenimas yra scena, tai baltai pavydėjau, norėjau būti jų vietoje. Nors reikėjo labai daug dirbti, bet svajonė galiausiai išsipildė“, – šypsosi D.Gandrimė.

Beprotiškas noras šokti

Profesionalių gimnasčių atėjimas į trupę ją labai sustiprino, nes merginos mokėjo daryti špagatus, šuolius, akrobatinius triukus. Tačiau joms reikėjo nemažai dirbti, kad viskas pavyktų taip, kaip reikalavo vadovė.

„Kadangi mes šešios sportavome sportinę aerobiką, per treniruotes turėdavome būti labai įsitempusios. Pasportavusios, bėgdavome į „Žalgirio“ treniruotę. O ten vadovė prašydavo daugiau plastiškumo, sakydavo: jūs tokios įsitempusios, čia reikia atsipalaiduoti. Kitą dieną grįždavom į gimnastikos mokyklą, ten trenerė jau sakydavo: kas jums pasidarė, jūs kaip daktariškos dešros, įsitempkite. Tas buvo labai juokinga, turėdavome greitai persiorientuoti“, – prisimena Diana.

„Tuo metu į aikštelę išbėgti galėdavo tik 8 šokėjos. Buvom mes, 6 gimnastės, ir senesnės šokėjos. Treniruodavomės visos kartu ir tik prieš rungtynes vadovė išrinkdavo, kurios pasirodys ant scenos. Jei mane pasirinkdavo, aš labai džiaugdavausi, nesvarbu, kad kitą dieną egzaminas, visada norėjau dalyvauti. Šiais laikais to trūksta, nes mergaitės arba turi gerus rėmėjus, nes nenori užsidirbti, arba tingi. Anksčiau būdavo kur kas didesnė konkurencija“, – teigė Diana Gaudrimė.

Diana prisimena, kad kartais ir į paskaitas tekdavo eiti su plaukų suktukais. „Vienais metais „Žalgiris“ LKL rungtynes rengė ir kituose miestuose – Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje – ir veždavosi kartu mus, šokėjas. Tai išmaišėme visą Lietuvą, nors tai atimdavo daug laiko, tekdavo į universitetą eiti su plaukų suktukais, gimnastikos lanku. Bet nors ir atrodžiau juokingai, man visai tas nerūpėjo, nes vakare rungtynėse norėjau atrodyti puikiai“, – sakė šokėja.

„Kai mes atėjome į šokių trupę, buvome visiškai žalios, kitos merginos buvo už mus vyresnės. Mes net dažytis nemokėjome – kartais pažiūriu į nuotraukas, tai jose aš tik su raudonomis lūpomis, tik jas pasidažyti mokėjau“, – juokėsi Diana.

Pasak „Žalgiris cheerleaders“ vadovės, tuo metu šokėjoms aprangą siūdavo dizaineriai. Ir nors tai buvo seniai, drabužiai, jos manymu, ir dabar puikiai tiktų pasirodymams. O muzika nuo tų laikų per daug nesikeičia, pagal kai kurias dainas merginos šokdavo ir prieš 16 metų, ir dabar: „Mes iki šiol šokam pagal Stasio Povilaičio dainą „Švieski man vėl“. Tai – puikus kūrinys, kuris labai užveda publiką, kad ir kiek metų praėjo.“

Būdamos šokėjos, merginos būdavo ir aistringos „Žalgirio“ krepšininkų sirgalės – žinojo viską apie sportininkus. „Anksčiau aš labai daug domėjausi, žinojau visų krepšininkų vardus ir pavardes. Dabar dėl laiko trūkumo ne visus žinau, bet mano 9-metis sūnus yra labai didelis „Žalgirio“ sirgalius, tai vieną vakarą mane mokė ir pavardes, ir krepšininkų numerius, tad dabar jau beveik visus naujokus žinau“, – juokėsi ji.

Su krepšininkais nesibičiuliavo

Nors ne vienam atrodo, kad palaikymo šokėjos artimai bendrauja su krepšininkais, Diana Gandrimė šiuos žodžius neigia, ir sako, kad šokių vadovės tam nepritaria.

„Su krepšininkais nekontaktavome, buvome kolegos, pasisveikindavome ir tiek. Tai darėme sąmoningai, nes ir dabar, kai esu vadovė, pabrėžiu naujoms atėjusioms mergaitėms – tokių pasakų, kaip Javtokas ir Javtokienė ar Kuzmickas su Andreikaite nebūna labai daug. Dažniausiai krepšininkai apsupti dėmesio ir man nesinorėtų, kad mano mergaitės nukentėtų.

Iš kitos pusės, labai norime, kad mažos mergaitės, paauglės, kurios svajoja kada nors tapti šokėjomis, kurios didžiuojasi ir lygiuojasi į mus, matytų teigiamą pavyzdį. Tikrai norisi pakeisti tą susiformavusią nuomonę, kad šokėjos yra nerimtos“, – kalbėjo Diana.

Sirgaliai palaikė kiekvienoje situacijoje

Ar nukrisdavo perukas, ar nepavykdavo koks triukas, Diana sako, pašaipų niekada nesulaukdavo. Anaiptol, iš „Žalgirio“ sirgalių girdėdavo tik gražius žodžius: „Visą laiką mus pasitikdavo šiltai. „Žalgirio“ fanai yra labai lojalūs, kiekvienoje situacijoje jie mus palaikydavo ir palaiko – ar tai būtų internetinis balsavimas, konkursas, ar kitos rungtynės, kuriose „Žalgiris“ nežaidžia.“

O kartais kai kurie jų tiesiog užhipnotizuodavo. „Kartą pasirodymas baigėsi mano špagatu. Aš sėdėdama užsižiūrėjau į kažkokį gerbėją ir galiausiai pastebėjau, kad sėdžiu viena vidury aikštelės, o krepšininkai jau ateina su kamuoliu ir tuoj prasidės kitas kėlinys...“ – prisimena Diana.

Aikštelėje pasirodo iki šiol

Apie 2003 metus šokėjų veikla nutrūko, tačiau kadangi Diana jautė, kad vis dar dega noru šokti, su dar viena buvusia šokėja, kuri, be to, ištekėjo už „Žalgirio“ krepšininko Tado Klimavičiaus, 2007 metais sumanė sukurti savo trupę: „Agnė Klimavičienė su vyru tuo metu gyveno Graikijoje, jis ten žaidė viename krepšinio klube. Tačiau sugalvojusios įkurti savo šokėjų grupę, abidvi viskuo rūpinomės, visa finansinė našta buvo per pusę, nes nenorėjome imti iš mergaičių pinigų, mes pačios pirkome aprangą, sportbačius. Po to ji grįžo į Lietuvą, pašoko šiek tiek su mumis, o kai pastojo, išėjo.“

Diana, kaip pati sako, tiesiog gyveno šokiu, todėl likusi viena, toliau tęsė veiklą. Negana to, pirmus 5 metus nepraleisdavo nė vieno pasirodymo – šokdavo aikštelėje visada kartu.

„Šią grupę vadinu savo antru kūdikiu. Ją subūrusi, visada šokau kartu. Šiais metais „Eurolygos“ finale išbėgau pašokti dar vieno šokio, nes man tai yra tokia aistra! Aš taip pavydžiu visoms mergaitėms, kad jos gali šokti. Man kūnas leidžia pasirodyti iki šiol, aš gal netgi sugebu daug ką daryti geriau už kitas, bet Lietuvoje yra įsigalėjęs jaunystės kultas, kai kurie labai kritiškai žiūri, tai tiesiog daugiau treniruoju ir stebiu iš šono.

Nors iš tiesų NBA šoka vyresnės moterys. Aš pati esu tos nuomonės, kad žiūrovui smagiau žiūrėti į 25–30 metų šokėją, nes moteris kitaip išreiškia savo emocijas, jų seksualumas yra kitoks“, – kalbėjo Diana.

„Žalgiris cheerleaders“ šokėjų grupė ne tik sėkmingai pasirodo Lietuvoje vykstančiose rungtynėse, bet ir keliauja po užsienį.

„5–6 metus dažnai vykstame į Prancūziją, įvairius čempionatus, esame dalyvavusios rankinio, tinklinio rungtynėse. Mūsų didžiausias pasiekimas – 3 kartus laimėjome galimybę pasirodyti „Eurolygos“ finaliniame ketverte. Vyko internetinis balsavimas, kuriame buvo pateikti šokėjų klipai, nuotraukos, aprašai. Iš viso pasaulio balsuodavo žmonės, tačiau mes galime dėkoti „Žalgirio“ sirgaliams ir visiems draugams. Mus labai palaiko. Niekas neturi tiek fanų, kiek „Žalgirio“ šokėjos“ , – Žmonės.lt pasakojo Diana Gaudrimė.

Šį sezoną „Žalgiris“ pasiryžo sužinoti, kiek iš viso yra žaliai baltų klubo gerbėjų, todėl paskelbė Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą, kurį palaiko „Utenos alus“.