Ilgus metus Elizabeth Holmes vadinta novatore, kurios išrastas kraujo tyrimo būdas pakeis mediciną. Šiandien ji – buvusi verslininkė, kuriai gresia 20 metų kalėjimo už sukčiavimą.
Niekas negali pasakyti, kiek truks paskutinę vasaros dieną Kalifornijoje prasidėjęs teismo posėdis. Žavi teisiamoji, be kita ko, neseniai tapusi motina, klapsi akutėmis ir vadina savo bendrovės „Theranos“ žlugimą ne sąmoninga apgaule, o nesėkme, kuri, kaip žinome, ne nusikaltimas. Kelias iš „Forbes“ įtakingiausių pasaulio moterų sąrašo į teisiamųjų suolą pasirodė ne toks jau ilgas.
Prieš gerų dvidešimt metų pasaulis noriai tikėjo revoliuciniais atradimais ir jaunais genijais. Kaip kitaip paaiškinti, kad devyniolikmetė, įkūrusi bendrovę, dešimt metų vedžiojo už nosies klientus, gydytojus, valstybės tarnautojus, garsiausius investuotojus, pacientus. Kol galiausiai paaiškėjo, kad už skambių pareiškimų ir prabangių išnuomotų biurų nėra nieko – tik dailios dėžutės švirkštų ir konkurentų pagaminti ir laiko patikrinti įrenginiai, kuriais naudojosi novatoriai.
Šiandien „Theranos“ įkūrėjai, vadintai naujuoju Steve’u Jobsu (ji pati mielai eksploatavo šį palyginimą, vilkėdama juodais „Issey Miyake“ golfais ir juodomis kelnėmis, – genijai neturi kada rūpintis tokiais niekais, kaip apranga), pareikšta gerų dešimt kaltinimų. Byla vadinama skandalingiausiu pastarojo dešimtmečio informacinių technologijų teisminiu tyrimu. Ką gi, net teisiamai damai užmojo netrūksta.