Žemaitiškai scenoje prabilusi Švedijos metų atlikėja Silvana ilgisi vasarų senelių namuose Plungėje

Apie reperę Silvaną Imam (29) lietuviai sužinojo žiemos pabaigoje, kai Švedijoje vyko svarbiausi šalyje muzikos apdovanojimai „Grammis“. Juose atlikėja buvo solidžiai įvertinta: atsiėmė geriausios Metų atlikėjos trofėjų.

Stovėdama apdovanojimų scenoje Silvana tapo tikra sensacija: dalį padėkos kalbos ji pasakė žemaitiškai, taip pat prakalbo švediškai ir arabiškai.

„Nu Dievo žuodis! – vos užlipusi ant scenos ir atsiėmusi statulėlę pasakė reperė. – Mano sese, Suzanieli, mano mama, čia nieks nesupruont kon aš sakau – nieks nesupruont. Ir nieks nežina, keik aš kentiejau, nu bl*t keik aš kentiejau! Bet žinuot – aš laimiejau!“

Apdovanojimų ceremonijoje Silvana Imam ant krūtinės taip pat buvo prisisegusi Lietuvos vėliavą.

Bendraudama su Žmonės.lt Švedijos garsenybė Silvana noriai papasakojo apie savo santykį su Lietuva. Pasirodo, vaikystėje mūsų šalis atlikėjai buvo tarytum svajonių, tačiau dabar Lietuvoje ji gyventi visai nenorėtų.

Vaikystę leido Lietuvoje

Silvana Imam gimė tarptautinėje šeimoje. „Mano mama lietuvė. Su mano tėčiu, kuris yra iš Sirijos, ji susipažino 1976-aisiais Maskvoje. Tėtis ten studijavo. Kai mama gavo darbą Švedijoje, jiedu persikraustė. Mano mama yra teatro mokytoja, taip pat Stokholmo universitete moko lietuvių kalbos. Su manimi ir sese ji visad kalba lietuviškai, nes mamai svarbu su mumis kalbėti gimtąja kalba. Be to, manau, kad iš jos paveldėjau artistiškumą“, – pasakoja S.Imam.

Kalbėdama apie savo pačios tautybę Silvana sako atstovaujanti trims kultūroms: švedų, lietuvių ir arabų. Neišskiria nė vienos.

Pastaraisiais metais Silvana Lietuvoje – retas svečias, tačiau vaikystėje čia lankydavosi dažnai.

„Plungėje turime namą, kuriame gyveno mano seneliai. Būdama vaikas ten leisdavau kiekvieną vasarą. Man ten labai patiko... Atvažiuodavo ir pusseserė, su kuria vaikystėje buvome labai artimos. Visad ką nors pridirbdavome... Tačiau seneliams išėjus Anapilin, grįžus ten apima kitokie jausmai. Anksčiau aš dievindavau vasaras Plungėje“, – pasakoja ji.

Viešėdama Lietuvoje vaikystėje atlikėja užsukdavo ir į pajūrį – apsilankydavo Palangoje, Klaipėdoje.

Liūdina homofobija

Vis dėlto subrendus Silvanos nuomonė apie Lietuvą pasikeitė: „Vaikystėje Lietuva man buvo tarsi saugi zona. Taip atrodė iki kol ėmiau suprasti politiką, socialines problemas. Tada suvokiau, kad Lietuvoje klesti rasizmas, homofobija ir mizoginija. Tai privertė mane labai nusivilti, nuliūsti ir supykti.“

Anot atlikėjos, Lietuvos visuomenei reikia labai pasistengti, kad šalis taptų vakarietiška. „Lietuvoje turiu daug giminaičių, kurie gyvena skirtingose vietose, taigi mačiau tikrai nemažai. Taip pat žinau politinį kontekstą ir tai, kiek daug reikia įdėti darbo tam, kad Lietuva taptų šiuolaikiška valstybe“, – kalba atlikėja.

Mintimis apie homofobiją ir diskriminaciją S.Imam dalijasi ne be reikalo: atlikėja neslepia savo homoseksualumo, ir Švedijoje yra aktyvi homoseksualų teisių gynėja. Ginti homoseksualų teises ji norėtų ir Lietuvoje: su šypsena veide sako laukianti kvietimo į „Baltic Pride“ eitynes Vilniuje.

Švedijoje – garsenybė

Nors lietuviai apie reperę Silvaną išgirdo visai neseniai, Švedijoje ji turi didelę gerbėjų armiją. Atlikėja, kuri yra įgijusi ir psichologės išsilavinimą, pasakoja, kad muzika ją lydėjo nuo mažumės.

„Rašyti pirmuosius tekstus ėmiau būdama septynerių. Mane labai žavėjo žodžių žaismai, taigi rašiau daug. Pirmąjį albumą įrašiau būdama 24-erių. Nors turiu magistro diplomą psichologijos srityje, visad jaučiau, kad vien to man negana... Ėmiau rimčiau kurti muziką ir... Vualia, pažvelkite, kur tai nuvedė“, – šypsosi.

Kalbėdama apie kūrybą Silvana sako, kad jos raktas į sėkmę buvo sunkus darbas, susikoncentravimas ir aistra: „Man visad atrodė, kad nėra nieko, kas reprezentuotų mane ir mano istoriją. Aš – homoseksuali moteris, imigravusi į Švediją. Taigi savo muzika norėjau tai išreikšti. Taip pat įtariau, kad daugelis žmonių jaučiasi kaip aš, ir neklydau. Niekas nėra papasakojęs mūsų istorijos taip, kaip aš, taigi aš papasakosiu.“

Dėl to atsiimdama apdovanojimą ir prakalbo žemaitiškai: „Man atrodo svarbu reprezentuoti savo istoriją, papasakoti, iš kur atėjau. Kadangi esu pusiau lietuvė, pusiau arabė, kalbėjau abiem kalbomis. Pasaulis dabar labai susiskaldęs, ir mums reikia vienytis. Klesti pabėgėlių krizė, todėl neturėtume jaustis patogiai. Turime padėti.“

Savo muziką atlikėja taip pat pasitelkia socialinėms problemoms aptarti: „Aš kūrybiška, šiuolaikiška, už laisvę kovojanti atlikėja, kuri netiki kalbos barjerais. Turiu didžiulį pasitikėjimą savimi ir laikau save naujo pasaulio, kuriame žmonės nekreipia dėmesio į taisykles ir normas, dalimi. Mes tie, kurie laimės, nes esame laisvi, o dauguma – ne. Mes čia, kad išlaisvintume pasaulį. Mano muzika – šiuolaikiška, pasakojanti istoriją apie žmones, apie kuriuos anksčiau nepasakota.“

Ji – pirmoji reperė Švedijos muzikos istorijoje, „Grammis“ apdovanojimuose pelniusi Metų atlikėjos titulą. Silvanos sąskaitoje apdovanojimų yra ir daugiau: ji pelnė „P3 Guld“ apdovanojimą už geriausią gyvą pasirodymą, apdovanojimuose „Musikförläggarnas Gala“ buvo pripažinta geriausia metų dainų kūrėja, nuskynė ir dar daugiau laurų.

Be to, Silvana įvertinta ne tik už talentą, bet ir už drąsą. „QX“ apdovanojimuose ji išrinkta Metų homoseksuale, „Stockholm Pride“ ji paskelbta Metų lesbiete.

„Ir tai tik mano kelionės pradžia, – šypsosi. – Didžiausia mano svajonė išsipildys kovo 25-ąją, kai bus išleistas mano albumas „Naturkraft“. Tai geriausias mano albumas. Neįsivaizduoju savęs labiau besijaudinančios ir besididžiuojančios. Taip pat netrukus vyksiu į JAV, Ostiną ir Teksasą, kur koncertuosiu. Turas prasidės balandžio 1-ąją, labai jo laukiu.“